Europinis kukmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Taxus baccata)
Taxus baccata
Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Europinis kukmedis (Taxus baccata)
Europinis kukmedis (Ispanija)
Europinis kukmedis (Taxus baccata)
Europoje nesaugoma. Šios rūšies populiacija yra

pakankamai didelė ir plačiai paplitusi

Europinis kukmedis (Taxus baccata)
Lietuvoje išnykę natūralioje gamtoje, bet auginami

soduose bei parkuose kaip reaklimatizuota populiacija

Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Kukmediniai
( Taxaceae)
Gentis: Kukmedis
( Taxus)
Rūšis: Europinis kukmedis
( Taxus baccata)
Binomas
Taxus baccata
L., 1753

Europinio kukmedžio savaiminio paplitimo arealas

Europinis kukmedis arba paprastasis kukmedis (lot. Taxus baccata, angl. English yew, pranc. If commun, vok. Gemeine Eibe) – plikasėklių (Gymnospermae) induočių (Tracheophyta) grupės, kukmedinių (Taxaceae) šeimos, kukmedžių (Taxus) genties medis.

Tai dvinamis, visžalis, lėtai augantis, tvirtos medienos augalas[1].

Europinio kukmedžio iliustracija (morfologija)
Europinio kukmedžio šakelė su žydinčiais vyriškais žiedais
Europinio kukmedžio vyriški žiedai
Europinio kukmedžio vyriškas žiedas
Europinio kukmedžio sakingi moteriški žiedai
Europinio kukmedžio subrendęs (sėklamakštė) ir du žali kankorėžėliai
Europinio kukmedžio šakelė su kankorėžėliais
Europinio kukmedžio sėklos
Europinio kukmedžio maždaug vienos savaitės daigelis
Europinio kukmedžio kamieno žievė
Seno europinio kukmedžio šaknys (Veiverlio vienuolynas, (Anglija)

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietinis, savaime augantis augalas vakarų, centrinėje ir pietų Europoje, Baltijos šalyse, šiaurės vakarų Afrikoje, pietvakarių Azijoje ir šiaurės Irane. Daugiausiai auga ten, kur klimatas charakterizuojamas žiemos metu švelnus, o vasaros ne per karštos, daug lietaus ir didesnė oro drėgmė.

Arčiausiai nuo Lietuvos natūraliai gamtoje auga pietvakarių Lenkijoje bei šiaurinėje jos dalyje arčiau pajūrio. Taip pat nors ir reti, bet nuo seno savaime auga Latvijos Slyterės nacionaliniame parke (Kuršas) ir Estijos Saremos saloje.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europinis kukmedis vakarinėje Lietuvoje augo savaime, bet dėl labai vertingos tvirtos ir patvarios medienos iki XIX a. pabaigos gamtoje buvo visiškai išnaikintas. Dabar auginamas Lietuvos parkuose ir soduose. Toliau į rytus Lietuvoje auginami europiniai kukmedžiai per šaltas žiemas kartais apšąla[2]. Tinkamos jam augimo sąlygos yra vakarų Lietuvoje. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, kurioje pažymėtas 0 (Ex) kategorija (gamtoje visiškai išnykęs). Apie europinių kukmedžių reintrodukavimą į vakarinės ar vidurio Lietuvos miškus iki XXI a. antrojo dešimtmečio duomenų nėra.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europinis kukmedis labiau mėgsta paunksmę ir geriau auga pavėsingose ar iš dalies esančiose pavėsyje vietose. Atvirose vietose jis kartais išauga kaip krūmas, o miškuose ar parkuose tarp medžių – medžiu. Kukmedžiai nelabai toleruoja vėjingas vietas. Mėgsta derlingą ir drėgnoką dirvožemį. Palankiausios jiems drėgnokos ir derlingos ąžuolynų ir uosynų augavietės, pirmiausia garšvinės, kiškiakopūstinės-žibuoklinės su humusingais velėniniais karbonatiniais priemoliais. Taip pat palankios jiems drėgnos vingiorykštinės, viksvinės įvairiažolės, dilgėlinės augavietės[3].

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai žemas arba vidutinio aukščio pušūnų (Pinophyta) skyriaus medis. Paprastai užauga iki 10–15 m, rečiau iki 20 m ir labai retai pasitaiko užaugančių iki 28 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 4 m. Seno Fortingalo kukmedžio, augančio Škotijos Pertširo grafystėje, kamienas yra 15,8 m apimties. Kitų aukštų, masyvių, augančių Anglijoje (pagal Mitchell, 1990 metais) europinių kukmedžių matmenys tokie: Augančio Belvoir Castle, Lesteršyre, aukštis 28,40 m, kamieno skersmuo 89 cm. Kito augančio Ulcombe Church, Kente, aukštis 13 m, bet turi storą kamieną – 334 cm skersmens.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai labai ilgaamžių medžių, lėtai auganti rūšis. Europinis kukmedis su 4 metrų skersmens kamienu gali būti sulaukęs 2000 ar daugiau metų amžiaus. Kalbant apie seniausią Fortingalo kukmedį, augantį Škotijos Pertširo grafystėje, vieni jį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad jis esąs net 5000–9500 metų amžiaus, o kiti tam prieštarauja, pasiremdami šio medžio augimo tempu ir tų apylinkių archeologiniais tyrinėjimais teigia esą jam apie 2000 metų. Bet jeigu Fortingalo kukmedžiui ir 2000 metų, jis vis tiek yra seniausias augantis medis Europoje.

Tiksliai nustatyti labai seno europinio kukmedžio amžių beveik neįmanoma ir daug apie tai diskutuojama.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamienas tiesus, žievė plona, žvyningai ruda, lupasi smulkiais gabalėliais. Laja tanki, ovali. Lapeliai plokšti (it suploti paprastosios eglės spygliukai), tamsiai žali 1–4 cm ilgio ir 2–3 mm pločio, aplink stiebą išsidėstę spirališkai. Vyriški ir moteriški žiedai pasirodo ant atskirų medžių su tam tikromis išimtimis. Vyriški žiedai 1–2 mm, moteriški žiedai 1–1,5 mm ilgio. Kankorėžiai pakitę, padengti uogas primenančia sėklamakšte, kuri subrendusi yra raudona, turi tik po vieną 4–7 mm ilgio ir 3–5 mm pločio sėklą, kurios sveria 43–77 miligramų. Lietuvos klimato sąlygomis sėklos subręsta rugsėjo mėnesį. Vaisiai nukrenta vėlai rudenį. Sekantį pavasarį arba antrais metais nukritę sėklos sudygsta. Gausiau dera kas 2–3 metai. Dauginasi žaliais ūgliais arba atželia iš kelmų. Augdami geriausiose sąlygose subręsta (ima žydėti) apie 15–30 augimo metus, prie prastų sąlygų žydėti pradeda sulaukę tik 70–120 metų.

Nuodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos augalo dalys labai nuodingos, o jo nuodai turi stiprų poveikį žmonėms. Daugiausia nuodų yra medžio jaunose šakelėse ir spygliuose. Nenuodinga tik sėklamakštė, kuri yra labai saldaus skonio, bet pati sėkla nuodinga, turinti daug alkaloido, ir jos pirmiausiai sutrikdo kvėpavimą ir gali sunkiai pažeisti inkstus bei kepenis. Ypač į europinio kukmedžio nuodus reaguoja arkliai, kurie prisiėdę jo šakelių gali kristi. Dėl nuodingumo, medis nerekomenduotinas sodinti šalia vaikų darželių bei mokyklų.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl patvarios ir tvirtos medienos jis buvo vadinamas geležiniu medžiu, senais laikais Lietuvoje iš jo buvo gaminami lankai (lankams mediena buvo eksportuojama net į Angliją), strėlės, ietys, kardų rankenos, šautuvų buožės, kotai kovos kirviams, buitiniai reikmenys, skulptūros, vėliau ėmė gaminti muzikos instrumentus, parketą, baldus[4]. Lietuvoje ir kitose šalyse auginamas kaip dekoratyvinis medis soduose, skveruose, parkuose, kapinėse. Europiniai kukmedžiai gerai pakenčia karpymą ir formavimą, tad senuosiuose Europos parkuose iš kukmedžių formuodavo ir dabar formuoja keisčiausias figūras. Europiniai kukmedžiai buvo labai svarbus keltų ir germanų senuose pagonių tikėjimuose. Iš jo darydavo daiktus, reikalingus magiškiesiems ritualams. Dėl patvarios medienos yra rastas seniausias kukmedžio ieties kurios amžius maždaug 45 tūkstančiai metų, fragmentas, aptiktas 1911 metais prie pietryčių Anglijos miesto Claton-on-Sea.

Šiais laikais iš europinio kukmedžio gaminami vaistiniai preparatai Docetaxel, rinkoje labiau žinomi kaip Taxotere gydantys plaučių ir prostatos vėžį, bei gana sėkmingai gydantys ir pažengusios krūties vėžio formas[5].

Pavadinimas ir sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lotynų kalba europinio kukmedžio pavadinimas „Taxus baccata“ reiškia „lankas, turintis uogas“. Lotyniško pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 17071778 metais. Žemiau šios rūšies sinonimai:

  • Cephalotaxus adpressa Beissn.
  • Cephalotaxus brevifolia Beissn.
  • Cephalotaxus tardiva Siebold ex Endl.
  • Taxus adpressa Carrière
  • Taxus aurea K.Koch
  • Taxus baccata var. adpressa-aurea A.Henry
  • Taxus baccata f. aurea (J. Nelson) Pilg.
  • Taxus baccata var. aurea Carrière
  • Taxus baccata var. cavendishii Hornibr.
  • Taxus baccata var. dovastoniana Leight.
  • Taxus baccata f. dovastoniana (Leight.) Rehder
  • Taxus baccata var. dovastonii-aurea Sénécl.
  • Taxus baccata var. dovastonii-aureovariegata Beissn.
  • Taxus baccata var. dovastonii-variegata Gordon
  • Taxus baccata var. elegantissima C.Lawson
  • Taxus baccata f. elegantissima (C.Lawson) Beissn.
  • Taxus baccata var. erecta Loudon
  • Taxus baccata f. erecta (Loudon) Pilg.
  • Taxus baccata f. ericoides (Carrière) Pilg.
  • Taxus baccata f. expansa (Carrière) Rehder
  • Taxus baccata var. glauca Jacques ex Carrière
  • Taxus baccata f. glauca (Jacques ex Carrière) Beissn.
  • Taxus baccata f. linearis (Carrière) Pilg.
  • Taxus baccata var. lutea Endl.
  • Taxus baccata f. lutea Rehder
  • Taxus baccata var. macrocarpa Lavallée
  • Taxus baccata f. pendula (J. Nelson) Pilg.
  • Taxus baccata f. pendula-graciosa (Overeynder) Beissn.
  • Taxus baccata var. pendula-overeynderi Fitschen
  • Taxus baccata var. prostrata Bean
  • Taxus baccata var. pyramidalis C.Lawson
  • Taxus baccata f. pyramidalis (C.Lawson) Beissn.
  • Taxus baccata f. repandens (Parsons) Rehder
  • Taxus baccata f. semperaurea (Dallim.) Rehder
  • Taxus baccata f. stricta (C.Lawson) Rehder
  • Taxus baccata var. variegata Weston
  • Taxus baccata f. variegata (Weston) Rehder
  • Taxus baccata f. xanthocarpa Kuntze
  • Taxus baccifera Theophr. ex Bubani
  • Taxus columnaris K.Koch
  • Taxus communis J. Nelson
  • Taxus communis var. aurea (Carrière) Nelson
  • Taxus communis var. pyramidalis (hort. ex Ravenscr., C. Lawson & et al.) Nelson
  • Taxus disticha Wender. ex Henkel & Hochst.
  • Taxus dovastonii Carrière
  • Taxus elvastonensis Beissn.
  • Taxus empetrifolia Gordon
  • Taxus erecta Carrière
  • Taxus ericoides Carrière
  • Taxus expansa K.Koch
  • Taxus fastigiata Lindl.
  • Taxus foxii Carrière
  • Taxus hibernica Hook. ex Loudon
  • Taxus horizontalis Carrière
  • Taxus imperialis Gordon
  • Taxus jacksonii K.Koch
  • Taxus lugubris Salisb.
  • Taxus marginata Carrière
  • Taxus michelii CarrièreP
  • Taxus microphylla Gordon
  • Taxus mitchellii Carrière
  • Taxus monstrosa Gordon
  • Taxus nana Parl.
  • Taxus parvifolia Wender.
  • Taxus pectinata Gilib.
  • Taxus pendula Carrière
  • Taxus pyramidalis Carrière
  • Taxus pyramidalis (hort. ex Ravenscr., C. Lawson & et al.)
  • Taxus recurvata C.Lawson
  • Taxus sparsifolia Loudon
  • Taxus tardiva (Siebold ex Endl.) C.Lawson
  • Taxus variegata Carrière
  • Taxus virgata Wall. ex Gordon
  • Verataxus adpressa (Carrière) Carrière

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. sciencedirect.com / Learn more about Taxus baccata
  2. Europinis kukmedis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 421
  3. http://dendro.lt/index.php/dendro/article/viewFile/134/102 Archyvuota kopija 2015-07-13 iš Wayback Machine projekto. Kukmedžiai Lietuvoje, Mindaugas navasaitis
  4. http://dendro.lt/index.php/dendro/article/viewFile/134/102 Archyvuota kopija 2015-07-13 iš Wayback Machine projekto. Kukmedžiai Lietuvoje, Mindaugas navasaitis
  5. nationaltrust.org.uk / Taxus Baccata and the fight against cancer

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]