Kedrinė pušis
| Pinus cembra | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kedrinė pušis (Pinus cembra) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Kedrinė pušis (Pinus cembra) – pušinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Alpių, Karpatų kalnuose. Auga 1200–2300 m aukštyje, neretai siekia medžių ribą.
Panaši į sibirinę pušį, tačiau kedrinės laja tankesnė, spygliai ilgesni ir tankesni, o kankorėžiai mažesni.[1] Būdingas aukštis 25-35 m, kamieno skersmuo – 1,5 m. Spygliai 5-9 cm ilgio. Kankorėžiai 4-8 cm ilgio, juose susitelkusios 8-12 mm ilgio sėklos.
Kedrinė pušis – dekoratyvus augalas, dažnai auginamas soduose, želdynuose. Sėklos valgomos (kedro riešutai), naudojamos alkoholinių gėrimų gardinimui.
Lietuvoje nuo seno augintos dvarų parkuose. Seni medžiai siekia 12 – 16 metrų. Gausesnė jų grupė buvo Žagarės parke, kur dar likę keletas skurstančių medžių. Jaunesnių, derančių, skiepytų į paprastąsias pušis yra dendrologiniame Girionių parke, o savašaknių – arboretume, pasodinta kai kurių miestelių ir gyvenviečių želdiniuose.[2] Po Antrojo pasaulinio karo bandytos kai kur auginti miškuose. Augo daug lėčiau už vietines medžių rūšis ir beveik visur jų buvo nustelbtos.
Ekologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pušis yra atspari šalčiui (iki -43° C), reikli dirvožemio ir oro drėgnumui.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Kedrinės pušys“. rojaussodai.lt. Suarchyvuotas originalas 2008-04-06. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
- ↑ „Pušys“. dendrologai.lt. 2014-02-07. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
- ↑ „Pušys“. Spygliuočių sodinukai. Suarchyvuota iš originalo 2015-05-01. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
-
Kedrinės pušys Austrijos kalnuose -
Spygliai ir kankorėžiai -
Pinus cembra - Museum specimen -
Pinus cembra
