Pereiti prie turinio

Kapoklinis tujenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Thujopsis dolabrata
Tujenis (Thujopsis dolabrata)
Kapoklinis tujenis (Thujopsis dolabrata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
( Cupressaceae)
Gentis: Tujenis
( Thujopsis)
Rūšis: Kapoklinis tujenis
( Thujopsis dolabrata)

Kapoklinis tujenis (Thujopsis dolabrata) – kiparisinių šeimos ir vienintelė tujenių genties augalų rūšis.

Tai endeminė medžių rūšis, natūraliai gamtoje auganti tik Japonijos salose. Introdukuotas Šiaurės Amerikoje ir Europoje, įskaitant ir Lietuvą, kuris kartais auginmas parkuose ar pavienių žmonių kaip dekoratyvinis augalas.

Savo natūralaus paplitimo areale – Japonijos salose, užauga iki 40 m aukščio ir iki 1,5 m kamieno skersmens. Šis augalas priskiriamas prie nuolat žaliuojančių ir spygliuočių medžių. Jis panašus į kitus jam labai artimos tujų genties medžius, tik jo smulkūs lapeliai savitai kiek platesni ir „mėsingai“ storesni už kitų tujų genties medžių rūšių. Tujenio žievė raudonai ruda, kuri lupasi vertikaliom atraižėlėm. Lapelių viršutinė pusė žvilgančiai žalia, apatinėje – ryškiai baltos dėmelės lapelių viduryje. Lapeliai auga porelėmis išsidėstę kryžmiškai ir primena savotiškus žvynelius 3–10 mm ilgio. Kankorėžėliai ovalios formos 7–15 mm ilgio ir 6–10 mm skersmens su 6-12 storų žvynelių.

  • Thujopsis dolabrata var. hondai – Auga šiaurės Japonijoje. Atžalų šakelės tankesnės, bet su kiek mažesniais lapeliais. Retesni kankorėžėlių žvyneliai.
  • Thujopsis dolabrata var. dolabrata – Auga centrinėje ir pietų Japonijoje. Atžalos ne tokios šakotos, truputį didesni lapeliai ir kurkas tankesni kankorėžėlio žvyneliai.

Medis netoleruoja sausros, todėl sodinant būtina atsižvelgti kad vietovėje pakanka kritulių arba drėgnas, bet rūgštus, šarminis ar neutralus gerai pralaidus dirvožemis.

Tujenis vertingas kaip dekoratyvinis augalas tiek Japonijoje, kur sodinamas aplink Šventyklas ir soduose, tiek Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Japonijoje jais apsodinami miškai dėl patvarios ir kvapnios (perlaužus lapiją pakvimpa ananasu) vertingos medienos.

Japonų vadinamas „asunaro“ jap. あすなろ arba „hiba“ jap. ひば. Išikavos prefektūroje vadinami „ate“, Sado saloje – „atebi“.