Gemalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Varlės Rana rugosa embrionai

Gemalas, embrionas (gr. ἔμβρυον) – organizmo vystymosi stadija pradedant zigota ir baigiant gimimu arba išsiritimu iš kiaušinio.[1]

Organizmuose, kurie dauginasi lytiniu būdu, spermai apvaisinus kiaušialąstę susidaro ląstelė vadinama zigota, kuri turi abiejų tėvų DNR. Gyvūnų, augalų ir kai kurių protistų zigota pradeda dalintis mitozės būdu ir atsiranda daugialąstis organizmas. Šio proceso rezultatas yra embrionas.[1]

Žmogaus gemalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogaus gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias 8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką nesant technikos, leidžiančios pamatyti vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki 12-tos savaitės gemalas mažai panašus į žmogų.

Augalų gemalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalų gemalas – tai sėklos sudėtinė dalis, maisto medžiagų sandėlis jaunam daigui maitintis. Gemalas vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės (zigotos). Zigota tuoj apsitraukia celiuliozine sienele ir pradeda dalytis.

Dviskilčių augalų gemalas iš pradžių išleidžia aiškiai įžiūrimą šaknelę (radicula), dvi sėklaskiltes ir tarp jų įsiterpusį pumpurėlį (plumula), sudarytą iš lapų pradmenų ir stiebo augimo kūgelio.

Vienaskilčių augalų subrendusios sėklos gemalą taip pat sudaro šaknelė ir pumpurėlis. Šaknelę gaubia šakniamakštė, o pumpurėlį – diegiamakštė.

Gemaliniai lapeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra trys gemaliniai lapeliai: ektoderma, mezoderma ir endoderma, kurie susidaro iš epiblasto.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Gemalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-18.