Izraelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 93: | Eilutė 93: | ||
{{main|Izraelio gyventojai}} |
{{main|Izraelio gyventojai}} |
||
Gyventojų sudėtis pagal tautybę ([[2005]] m. [[gegužės 10]] d.): 5,26 mln. (76,2 %) – žydai; 1,35 mln. (19,6 %) – аrabai, įskaitant palestiniečius, [[beduinai|beduinus]] ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2 %) – [[drūzai]], kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena [[čerkesai]], [[rusai]] ir |
Gyventojų sudėtis pagal tautybę ([[2005]] m. [[gegužės 10]] d.): 5,26 mln. (76,2 %) – žydai; 1,35 mln. (19,6 %) – аrabai, įskaitant palestiniečius, [[beduinai|beduinus]] ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2 %) – [[drūzai]], kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena [[čerkesai|čerkesų]], [[rusai|rusų]] ir kitų tautinių mažumų. Tarp žydų 35 % – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios [[TSRS|Tarybų Sąjungos]]. |
||
Šalyje taip pat yra apie 250 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų. Be to, Izraelyje gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei kitose |
Šalyje taip pat yra apie 250 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų. Be to, Izraelyje gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei kitose Azijos valstybėse. |
||
<!--- |
<!--- |
01:51, 10 sausio 2017 versija
- Kitos reikšmės – Izraelis (reikšmės).
| |||||
Izraelis žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | hebrajų (ivritas), arabų | ||||
Sostinė | Jeruzalė (vienašališkai paskelbta, nepripažinta tarptautiniu mastu), Tel Avivas (laikomas sostine daugumos užsienio valstybių)[1] | ||||
Didžiausias miestas | Jeruzalė | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras Pirmininkas • - |
Reuvenas Rivlinas Benjamin Netanyahu - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
20 770 km2 (148) ~2 % | ||||
Gyventojų • 2013 • Tankis |
8 134 100 (96) 324 žm./km2 (23) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2011 258,20 mlrd. $ (51) 26 200 $ (28) | ||||
Valiuta | Izraelio naujasis šekelis (ILS) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +2 UTC +3 | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Tautų Lygos mandato 1948 m. gegužės 14 d. | ||||
Interneto kodas | .il | ||||
Šalies tel. kodas | 972 |
Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.
Istorija
Tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais.
Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, įkūrė tenai kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą).
1946 m. pabaigoje, britų bei amerikiečių sudarytos komisijos duomenimis, Palestinoje gyveno 1 269 000 arabų (67,6 %), 608 000 žydų (32,4 %).[2] Dėl imigracijos žydų procentas nuolat augo, į Izraelio teritoriją palestiniečių pabėgėliai sugrįžti neturi teisės.
Jungtinės Tautos 1947 metų lapkritį priėmė rezoliuciją Nr. 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo ir užėmė dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).
1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per Šešių dienų karą Izraelis okupavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – Golano aukštumas (priklausiusias Sirijai) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat užėmė ir rytinę Jeruzalės dalį. Izraelis laiko ją savo teritorijos dalimi, tačiau tarptautinė bendruomenė to nepripažįsta. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.
1973 metų Jom Kipuro kare Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims (1973 metų naftos krizė).
Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), lieka neišspręsti okupuotų teritorijų, žydų naujakurių gyvenviečių jose klausimai. Palestinos savivalda kontroliuoja tik dalį Vakarų Kranto, Gazos Ruožas valdomas Hamas judėjimo.
Administracinis suskirstymas
Izraelis dalinamas į 6 apskritis:
- Šiaurės apskritis (Mehoz HaTzafon)
- Haifos apskritis (Mehoz Hefa)
- Centrinė apskritis (Mehoz HaMerkaz)
- Tel Avivo apskritis (Mehoz Tel-Aviv)
- Jeruzalės apskritis (Mehoz Yerushalayim)
- Pietų apskritis (Mehoz HaDarom)
Geografija
Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.
Ekonomika
2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15 % bendrojo Lietuvos eksporto. Šiuo metu Izraelis yra viena iš raštingiausių valstybių Azijoje. Šalies ekonomika yra itin gera ir teikia puikias galimybes gyventojams mokytis.
Gyventojai
Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2 %) – žydai; 1,35 mln. (19,6 %) – аrabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2 %) – drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesų, rusų ir kitų tautinių mažumų. Tarp žydų 35 % – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.
Šalyje taip pat yra apie 250 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų. Be to, Izraelyje gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei kitose Azijos valstybėse.
Šaltiniai
Nuorodos
Valdžia:
Bendros žinios:
- Informacija apie Izraelį iš cia.gov tinklalapio
- Informacija apie Izraelį iš BBC tinklalapio
- Lietuvos Respublikos ryšiai su Izraeliu
- Izraelio studijos Lietuvoje
- „Teismo dienos“ karas su arabais
Žemėlapiai:
- Izraelio fizinis žemėlapis
- Izraelio politinis žemėlapis
- Izraelio kelių žemėlapis
- Izraelis per googlemaps žemėlapį
Laikas ir orai:
|