Leopardas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 94.232.224.2 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Rotlink keitimas)
Eilutė 21: Eilutė 21:


== Apibūdinimas ==
== Apibūdinimas ==
Tvirtas kūnas, o lyginant su kūno ilgiu kojos trumpokos, [[uodega]] 60-110 cm. Leopardo kūno ilgis 90-165 cm, stambiausių porūšių kartais iki 190 cm. Patinų masė siekia nuo 30 iki 96,5 kg. Patelės mažesnės - arabinių leopardų porūšyje kartais sveria tik apie 17-20 kg, o stambiausių porūšių iki 60 kg. [[Kailis]] tankus, purus, [[Gelsva|gelsvas]] arba [[Ruda|rudas]], su juodomis žiedinėmis dėmėmis. [[Indija|Indijoje]] kartais yra sutinkami [[juoda|juodi]] leopardai, vadinami juodosiomis [[Panteros|panteromis]].
Tvirtas kūnas, o lyginant su kūno ilgiu kojos trumpokos, [[uodega]] 60-110 cm. Leopardo kūno ilgis 90-165 cm, stambiausių porūšių kartais iki 190 cm. Patinų masė siekia nuo 30 iki 96,5 kg. Patelės mažesnės - arabinių leopardų porūšyje kartais sveria tik apie 17-20 ml, o stambiausių porūšių iki 60 kg. [[Kailis]] tankus, purus, [[Gelsva|gelsvas]] arba [[Ruda|rudas]], su juodomis žiedinėmis dėmėmis. [[Indija|Indijoje]] kartais yra sutinkami [[juoda|juodi]] leopardai, vadinami juodosiomis [[Panteros|panteromis]].


== Gyvenimo būdas ==
== Gyvenimo būdas ==
Eilutė 28: Eilutė 28:
Leopardės [[nėštumas]] trunka apie 3 mėnesius. Ji atsiveda po 1-3 jauniklius. Kartais [[vada|vadoje]] vienas ar du jaunikliai būna juodos spalvos.
Leopardės [[nėštumas]] trunka apie 3 mėnesius. Ji atsiveda po 1-3 jauniklius. Kartais [[vada|vadoje]] vienas ar du jaunikliai būna juodos spalvos.


Gamtoje išgyvena iki 12, kartais iki 17 (žmogaus amžiumi tai būtų 85) metų. [[Zoologijos sodas|Zoosode]] žinomas maksimalus amžius - 24 metai.
Gamtoje išgyvena iki 12, kartais iki 17 (žmogaus amžiumi tai būtų 85) metų. [[Zoologijos sodas|Zoosode]] žinomas maksimalus amžius - 24 metai. Mėgsta šikti ant savo jauniklių.


== Santykiai su kitais gyvūnais ir žmonėmis ==
== Santykiai su kitais gyvūnais ir žmonėmis ==

17:01, 28 sausio 2014 versija

Panthera pardus

Leopardas (Panthera pardus)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Katiniai
( Felidae)
Pošeimis: Didžiosios katės
( Pantherinae)
Gentis: Panteros
( Panthera)
Rūšis: Leopardas
( Panthera pardus)
Binomas
Panthera pardus
Linnaeus, 1758

Leopardas (lot. Panthera pardus, angl. Leopard, vok. Leopard) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.

Paplitimas

Savaime paplitę Azijoje ir Afrikoje, pastarajame žemyne daugiausia gyvena į pietus nuo Saharos. Dėl puošnaus kailio ar dėl keliančio pavojų žmonėms, leopardai jau daugelyje vietų yra išnaikinti arba labai reti. Afrikoje jų natūralus arealas sumažėjęs apie 40 proc., Azijoje - apie 50 proc.

Apibūdinimas

Tvirtas kūnas, o lyginant su kūno ilgiu kojos trumpokos, uodega 60-110 cm. Leopardo kūno ilgis 90-165 cm, stambiausių porūšių kartais iki 190 cm. Patinų masė siekia nuo 30 iki 96,5 kg. Patelės mažesnės - arabinių leopardų porūšyje kartais sveria tik apie 17-20 ml, o stambiausių porūšių iki 60 kg. Kailis tankus, purus, gelsvas arba rudas, su juodomis žiedinėmis dėmėmis. Indijoje kartais yra sutinkami juodi leopardai, vadinami juodosiomis panteromis.

Gyvenimo būdas

Tai vienišą gyvenimo būdą mėgstantys plėšrūnai. Medžioja dažniausiai naktį ir ant žemės. Puola iš pasalų ir keliais šuoliais paveja auką. Puikiai laipiojantis medžiais leopardas kartais surengia pasalą ir ant šakos. Leopardai minta įvairiais kanopiniais gyvūnais: ožiais, avinais, elniais, antilopėmis. Medžių šakose sugeba pagauti pavianą. Leopardai kartais puola naminius gyvūnus (avis, arklius, šunis), paukščius, badmečiu medžioja graužikus. Net tris kartus už save sunkesnią auką, gali užsikelti į medi.

Leopardės nėštumas trunka apie 3 mėnesius. Ji atsiveda po 1-3 jauniklius. Kartais vadoje vienas ar du jaunikliai būna juodos spalvos.

Gamtoje išgyvena iki 12, kartais iki 17 (žmogaus amžiumi tai būtų 85) metų. Zoosode žinomas maksimalus amžius - 24 metai. Mėgsta šikti ant savo jauniklių.

Santykiai su kitais gyvūnais ir žmonėmis

Be žmonių, gamtoje jų priešai hienos ir ypač jiems pavojingi tigrai ir liūtai, o jų mažyliams pavojingos kai kurios pitonų rūšys. Iš gepardų kartais atiminėja grobį. Žmonių vengia, bet retkarčiais puola žmones ir ypač vaikus, juos laikydami kaip eiliniu grobiu.

Paplitimas

Leopardas labiausiai paplitęs katinių plėšrūnas pasaulyje, išskyrus naminę katę. Jo paplitimo arealas apima du žemynus. Leopardai sutinkami Afrikoje (išskyrus Sacharą), Vidurinėje ir Pietinėje Azijoje. Taip pat Usūrio krašte, kalnuotose vietovėse Kaukaze, Turkmėnijos ir Tadžikijos pietuose. Gyvena tankiuose miškuose ir kalnuose.

Porūšiai

Porūšiai vienas nuo kito skiriasi kailio atspalviais, dėmių išdėstymu, kaukolės forma. Nuo 1758 metų, kada Karlas Linėjus paskelbė leopardų apibūdinimą Systema Naturae, tarp 1794 ir 1956 metų, remdamiesi jų kailio atspalviais, gamtininkai aprašė 27 leopardų porūšius. 1990 metais remiantis atliktais DNR tyrimais, 1996 metais buvo paskelbta egzistuojantys tik aštuoni porūšiai, ir kiek vėliau kaip devintu porūšiu pripažintas arabinis leopardas (Panthera pardus nimr). Labai galimas atvejis, kad ateityje gali būti pripažinti dar keli porūšiai, kadangi turima mažai pavyzdžių iš Afrikoje gyvenančių leopardų, kurie pripažintas vienu afrikiniu leopardų (Panthera pardus pardus) porūšiu, nors gyvena labai didžiulėje teritorijoje su skirtingais biotopais.

Žemiau, leopardų devynių porūšių sąrašas, kuriuos oficialiai pripažysta IUCN:

  1. Afrikinis leopardas (Panthera pardus pardus), (Linné, 1758). Paplitę Afrikoje, dažniausiai į pietus nuo Saharos. Anksčiau buvo manoma, kaip atskiri egzistuojantys porūšiai Panthera pardus melanotica, Panthera pardus nanopardus, Panthera pardus panthera, Panthera pardus sindica, Panthera pardus suahelica.
  2. Indinis leopardas (Panthera pardus fusca), Meyer, 1794Indijos subkontinente. Panthera pardus pernigra, sutinkami Nepale ir Panthera pardus millardi, sutinkami Kašmyro regione buvo laikomi atskirais porūšiais.
  3. Javinis leopardas (Panthera pardus melas), Cuvier, 1809Javos saloje.
  4. Arabinis leopardas (Panthera pardus nimr), Hemprich und Ehrenberg, 1833Arabijos pusiasalyje. Smulkiausias porūšis. Anksčiau atskiru porūšiu buvo pripažintas Sinajinis leopardas (Panthera pardus jarvisi).
  5. Amūrinis leopardas (Panthera pardus orientalis), Schlegel, 1857Tolimuosiuose Rytuose. Itin retas, laisvėje gyvena apie 35 amūriniai leopardai.
  6. Šiaurės Kinijos leopardas (Panthera pardus japonensis), Gray, 1862 – šiaurės Kinija.
  7. Persinis leopardas (Panthera pardus ciscaucasica), Satunin, 1914Mažosios Azijos rytai, Kaukazo regionas, šiaurės Iranas, Vidurinė Azija, Afganistanas. Vienas stambiausių leopardų porūšių.
  8. Indokininis leopardas (Panthera pardus delacourii), Pocock, 1930Mianmaras, Tailandas, Kinijos pietinė dalis, Indokinija, Malakos pusiasalis.
  9. Šrilankinis leopardas (Panthera pardus kotiya), Deraniyagala, 1956 – sutinkami Šri Lankoje.

Remiantis kaukolės morfologija, manoma egzistuoja dar du leopardų porūšiai:

  1. Anatolinis leopardas (Panthera pardus tulliana), Valenciennes, 1856 - Mažosios Azijos vakarinė dalis.
  2. Beludžistaninis leopardas (Panthera pardus sindica), Pocock, 1930 - Pakistanas ir tikėtina pietiniame Irane bei dalyje Afganistano.

Kaip atskiras porūšis Zanzibaro saloje gyveno Zanzibariniai leopardai (Panthera pardus adersi), Pocock, 1932, kurie iki 1991 metų buvo išnaikinti.

Šaltiniai

  1. „IUCN Red List - Panthera pardus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2011-10-26.

Nuorodos

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link FA