Rospudos slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rospudos upės slėnis iš kosmoso

Rospudos slėnis (lenk. Dolina Rospudy) - Rospudos upės slėnis esantis Baltijos aukštumose šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo ir Suvalkų apskrityse.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėnio žemė (2008 m.)
Žemės rūšis Paviršius Dalis %
Miškai 10 578 ha 41,89%
Pasėliai 12 473 ha 49,40%
Vandens telkiniai 1 379 ha 5,46%
Kita 820 ha 3,25%
Iš viso (Σ) 25 250 ha 100%

Slėnis yra Baltijos aukštumų, Vakarų Sūduvos aukštumoje ir Augustavo lygumoje. Apima apie 25,250 ha plotą. Slėnyje yra įvairių gamtos apsaugos saugomų rūšių gyvūnai ir augalai. Mokslininkų vertinimu, Rospudos slėnis – tai upės nešmenų suformuota 10 kvadratinių kilometrų puikiai išsilaikiusi Rospudos žemapelkė, įtraukta į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Šis tinklas jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines ir rūšis, ypač svarbias visos Europos biologinei įvairovei. Dauguma tokių ekosistemų Europoje buvo sunaikinta plečiantis žemės ūkiui, tačiau Rospudoje ji išlaikė savo pirmykštį pobūdį. Augustavo apskrities Naujinės valsčiuje slėnis užima (9420 ha), Suvalkų apskrities Bakalariavos valsčiuje (240 ha), Pilypavo valsčiuje (7250 ha), Prieraslio valsčiuje (1550 ha), Račkų valsčiuje (6400 ha) ir Suvalkų valsčiuje (390 ha). Slėnyje yra šie ežerai: Rospudas, Akmuo, Balėstas, Ilgiai, Garbasė, Gilusis, Samanis, Apskritys ir Augustavo Rospudas.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rospudos upė tarp Apskričio ir Samanio ežerų, netoli Kotovinos kaimo
Rospuda prie Balėsto ežero

Augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėnyje esanti Rospudos upė išsiskiria savo vandens lygiu, kuris beveik visada būna ganėtinai aukštas, todėl upės pakrantės nėra labai apžėlusios įvairiais augalais. Upės aplinka daugelyje vietų nėra paliesta žmogaus, todėl ji yra išlaikiusi savo savitumą. Upės žemupyje yra žemapelkės, kurių plotas yra apie 100 ha ir kuriose auga įvairūs augalai. Tai įvairios nendrių rūšys Phragmitetum australis, Phalaridetum arundinaceae, Glycerietum maximae, alijošinis aštrys (Stratiotes aloides), Caricetum appropinquatae, Cicuto-Caricetum pseudocyperi, Caricetum distichae, Caricetum ripariae ir Thelypteridi-Phragmitetum. Upės slėnyje yra nemažai saugomų augalų rūšių, tai apie 20 rūšių gegužraibinių (orchidinių šeimos gėlė). Tai trečdalis visų Lenkijoje augančių gegužraibinių rūšių. Tarp jų yra medauninkas (Herminium monorchis), kuriam Rospuda yra vienintelė natūrali buvimo vieta (šis augalas įrašytas į Lenkijos ir Lietuvos raudonąją knygą).

Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėnyje galima sutikti retų gyvūnų rūšių, kaip vilkų, lūšių, kurtinių, baltnugarių genių ir mažųjų erelių rėksnių. Slėnio žemupyje gyvena įvairių gamtos apsaugos saugomų gyvūnų, tai įvairūs bestuburiai Unio crassus, šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis), pleištinis laumžirgis (Ophiogomphus cecilia), didžioji bedantė (Anodonta cygnea), medicininė dėlė (Hirudo medicinalis). Taip pat saugomos žuvų rūšys, įrašytos į Lenkijos raudonąją knygą: paprastoji kartuolė (Rhodeus sericeus) ir paprastasis vijūnas (Misgurnus fossilis). Upėje gyvena upiniai bebrai (Castor fiber), ūdros (Lutra lutra), šikšnosparniai: vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii) ir kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme). Upės slėnyje ir šalia esančioje Augustavo girioje yra saugomos kelios paukščių rūšys, iš kurių greičiausiai nykstantis, į Lenkijos raudonąją knygą įrašytas, tulžys (Alcedo atthis).

Gamtos apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Protestuotojų prieš Augustavo aplinkkelį juostelė

Šios apylinkės yra vadinamos Lenkijos žaliaisiais plaučiais, todėl čia yra daug saugomų gamtos objektų. Dalis upės slėnio priklauso gamtos apsaugos projektui Natura 2000. Vietovė nuo Augustavo Rospudo ežero iki Račkų kaimo yra įtraukta į specialiąją gamtos apsaugos zoną. Didelė dalis slėnio, išskyrus kai kuriuos miestus ir gyvenvietes yra kraštovaizdžio draustinyje. Siekiama išsaugoti slėnio gamtos natūralumą ir savitumą. Nuo Augustavo Rospudo ežero iki Bliznos intako upėje yra uždrausta naudotis motorinėmis valtimis. Upės vaga ir upės slėnis yra geomorfologiškai, hidrologiškai ir Biotiškai reikšmingi aplinkai, todėl stengiamasi, kuo labiau apsaugoti šį slėnį. Labiausiai Rospudos slėnio gamtai grasino Augustavo aplinkkelis, kurį norėta nutiesti per patį slėnį. Aplinkkelis turėjo būti kelio Via Baltica dalis. Mokslininkų paskaičiavimais tokio projekto įgyvendinimas būtų sunaikinęs kelias gyvūnų rūšis, paukščių lizdavietes, įvairias augalų rūšis ir požeminius šaltinius. Protestuose prieš šio aplinkkelio statybą dalyvavo Greenpeace, World Wildlife Fund ir įvairios Lenkijos žaliųjų organizacijos. Prieš šio aplinkkelio pastatymą taip pat protestavo įvairūs mokslininkai, botanikai, ekologai, zoologai ir hidrologai. Lenkijos kelių ir transporto ministerija teigė, kad šis aplinkkelis neturės didelio poveikio aplinkai. Lenkijos gamtos apsaugos valdyba nusprendė, kad aplinkkelio projektas paruoštas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai. 2009 m. lapkričio mėnesį vyriausybė nutarė ieškoti kitos vietos aplinkkeliui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. upės apylinkėse gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. Šiuos laikus primena išlikusi senovinė Augustavo girios šventoji vieta. Nuo XV a. upė buvo neoficiali valstybinė siena tarp Lietuvos ir kryžiuočių ordino. 1820-1827 m. šalia upės esančiame Dauspudos kaime Liudvikas Mykolas Pacas pastatė rūmus. Apie 1824 m. siekiant pagražinti rūmų aplinką upėje buvo pastatyti 12 akmeninių užtvankėlių. Vėliau, kai buvo griaunami rūmai, tuo pačiu buvo nugriautos ir šios užtvankėlės. 1972 m. upės apylinkėse buvo nufilmuotas filmas Juodieji debesys (Czarne chmury).

Protestuotojai prieš Augustavo aplinkkelį

1986 m. slėnis buvo išsamiai ištirtas ir aprašytas. Tuomet buvo planuota šią unikalią vietą paskelbti gamtos rezervatu, bet per visas politines audras ir ekonominius persitvarkymus šio žingsnio žengti nespėta. Tačiau Rospudos slėnis pradėjo garsėti apie 2000 m., kai buvo priimtas sprendimas per slėnį tiesti Augustavo aplinkkelį, t. y. kelią į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tiesiant kelią į durpingą žemę turėjo būti įkaltos milžiniškos betoninės 27 metrų ilgio atramos ir ant jų užkelta apie pusės kilometro ilgio estakada. Aplinkkelio statybos kaina turėjo būti beveik 439 mln. zlotų. Už šiuos pinigus buvo planuojama pastatyti tris tiltus, 517 metrų ilgio estakadą, 10 viadukų ir 100 perėjų žvėrims.

2006 m. Rospudos slėnio gynėjai surinko 150 tūkstančių parašų ir kreipėsi į Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį. Tačiau tuometė vyriausybė, vadovaujama prezidento brolio Jarosław Kaczyński, nepaisydama visuomenės protestų, nutarė statybą tęsti, aiškindama, kad Europos teisė Rospudai negalioja, nes to kelio trasa buvo suprojektuota dar prieš Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą. Tai sukėlė Europos Komisijos pyktį. Ji iš tikrųjų iškėlė bylą prieš Lenkiją Europos Teisingumo Teisme. Įsikišo ir Lenkijos teismai, kurie pagaliau 2008 m. pabaigoje visiškai sustabdė statybą. 2009 m. buvo išrinktas naujas aplinkkelio maršrutas. Naujasis kelias atsiras gerokai toliau nuo Augustavo ir Rospudos – šalia Račkų kaimo.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]