Dauspuda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dauspuda
lenk. Dowspuda
Dowspuda 03.jpg
Pacų rūmų vartai Dauspudoje

Dauspuda
53°58′42″ š. pl. 22°48′07″ r. ilg. / 53.97833°š. pl. 22.80194°r. ilg. / 53.97833; 22.80194 (Dauspuda)Koordinatės: 53°58′42″ š. pl. 22°48′07″ r. ilg. / 53.97833°š. pl. 22.80194°r. ilg. / 53.97833; 22.80194 (Dauspuda)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Valsčius: Račkų valsčius
Gyventojų (2006): 180
Pašto kodas: PL 16-420
Commons-logo.svg Vikiteka: DauspudaVikiteka

Dauspuda, Daugspūda (lenk. Dowspuda) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Račkų valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 2 km į pietryčius nuo Račkų, apie 15 km į pietvakarius nuo Suvalkų ir 99 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 19191954 m. kaimas priklausė Dauspudos valsčiui. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo šalia esančios Daugspūdos (Rospudos) upės. Kurios pavadinimas kilęs iš lietuviškų žodžių junginio Daug ir Spūda (Spausti). Manoma, kad toks pavadinimas atsirado dėl pavasariais aukštai pakylančio upės vanadens, kuris pradeda spausti savo intakus ir šie pradeda tekėti priešinga kryptimi.

Pacų rūmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pacų rūmai XIX a.

Kaime yra neogotikinių Pacų rūmų griuvėsiai pastatyti 18201827 metais Liudviko Mykolo Paco užsakymu. Rūmus angliškos neogotikos stiliumi suprojektavo italų architektas Piotr Bosi. Statyba prasidėjo 1820 m., nuo 1823 m. rūmų architektu tapo kitas italas Henrikas Markonis. Tuo metu rūmai jau buvo beveik užbaigti, trūko sutvarkyti tik rūmų interjero ir baldų dizainą, kas užtruko dar 4 metus. Rūmų perdengimo struktūra buvo sudaryta iš pagrindinio korpuso su 4 siaurais bokštais ir du siauresni šoniniai sparnai su uždarais aštuonkampiais paviljonais. Prieš pagrindinį korpusą buvo pastatytas Atikinis fasadas ir pinakliai, taip pat suformuotas portikas. Manoma, kad priekinėje portiko dalyje stovėjo ATR karalių skulptūros, kurias sukūrė italų skulptorius Carlo Aurelli. Nėra išlikę daug duomenų apie rūmų interjerą, tačiau pagal XIX a. aprašymus galima spręsti, kad rūmų pirmame aukšte buvo koplyčia, priėmimo kambarys, biblioteka, archyvas ir valgomasis, kuris buvo papuoštas lipdytiniais pagražinimais. Antrame aukšte buvo šeimininkų kambariai. Dešiniajame korpuse buvo karo trofėjų kolekcija, o kairiajame paveikslų galerija ir oranžerija. Kambariai buvo dekoruoti polichromija ir freskomis, kuriuos kaip manoma kūrė italų menininkai Mikalojus de Angelis ir Giovanni Battista Carello. Rūsyje taip pat buvo du aukštai, viršutiniame buvo vonios kamabriai suprojektuoti senoviniu stiliumi, tarnų kamabriai, virtuvė ir kitos patalpos. Rūmus supo parkas, kurį suprojektavo anglų sodininkas John Heiton. Apie prabangių rūmų savininkus žmonės sakydavo: Wart Pac pałaca, a pałac Paca., lietuviškas atitikmuo būtų Atitiko kirvis kotą.

Pacų rūmų terasa

Po 1831 m. sukilimo Liudvikas Mykolas Pacas emigravo iš šalies ir jo turtas buvo konfiskuotas carinės valdžios. Vykstant sukilimui didelę dalį turto ir darbų rūmų savininkai paslėpė Račkų ir Jonavos bažnyčiose, visą kas liko rūmuose carinė valdžia pardavė aukcionuose 18341836 metais. Iš pradžių rūmai atiteko rusų generolui Nikolajui Sulimui, vėliau rūmai dažnai keitė savininkus, kurie visiškai nesirūpino dvaru, kol galiausiai rūmai buvo nugriauti 1867 metais. Nenugriauti liko tik rūmų portikas ir vienas iš bokštų, vadinamu Gandras, kuris kaip teigia vietiniai gyventojai liko nenugriautas nes ten buvo gandrų lizdas.

Gyventojai iš Škotijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 18151821 metus Liudvikas Mykolas Pacas pakvietė į kaimą apie 500 žmonių iš Škotijos, kurie turėjo mokyti vietinius gyventojus modernaus žemės ūkio ir įvairių kitų amatų. Škotai įkūrė gyvenvietę pavadinimu Škocja ir atskirus palivarkus: Covenlock, New York (šiandien Pruska Velka), Longwood (Ludvinovas), Linton, Berwik (Koritkai) ir Bromfield (Juzefovas). Škotai mokino vietinius gyventojus kaip pereiti iš trilaukės žemdirbystės į sėjomainą, skatino auginti bulves ir laikytis jas kauburiuose, taip pat auginti veislinius arklius ir avis. Prižiūrint škotų inžinieriams 1816 m. buvo pradėti statyti įvairūs įrenginiai arklinis malūnas, vandens ratas, sėjamoji, plūgai, purentuvai, miltų ir kruopų sietuvai. Taip pat atidaryti bravoras, degtinės varykla, raugykla, krakmolo gamykla, aliejaus spaudykla. Tai buvo tik trečia tokia spaudykla visoje šalyje (anksčiau buvo tik Stanislavo Zamoiskio valdomame kaime: Zvežince ir Antono Trembickio valdose Lomnoje. Po Liudviko Paco išvykimo išvyko ir didelė dalis čia atsikėlusių škotų, tačiau dar ir šiandien kaime yra likę šiektiek škotų palikuonių. 19962004 metais ir 2007 m. rūmų griuvėsiuose vyko Keltų kultūros festivalis Dauspuda.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zygmunt Filipowicz, 1980, Suwalszczyzna – panorama turystyczna, Warszawa, Krajowa Agencja Wydawnicza, ss. 86-91

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]