Medicininė dėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hirudo medicinalis
Apsauga: 5(Rs) - Atkurta rūšis
Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis)
Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Žieduotosios kirmėlės
(Wikispecies-logo.svg Annelida)
Klasė: Dėlės
(Wikispecies-logo.svg Hirudinea)
Poklasis: Tikrosios dėlės
(Wikispecies-logo.svg Euhirudinea)
Būrys: Žanduotosios dėlės
(Wikispecies-logo.svg Gnathobdellida)
Šeima: Dėlės
(Wikispecies-logo.svg Hirudinidae)
Gentis: Hirudo
(Wikispecies-logo.svg Hirudo)
Rūšis: Medicininė dėlė
(Wikispecies-logo.svg Hirudo medicinalis)
Mokslinis pavadinimas
Hirudo medicinalis
Linnaeus, 1758

Medicininė dėlė (lot. Hirudo medicinalis, angl. Medicinal Leech) – žieduotųjų kirmėlių (Annelida) bestuburis gyvūnas. Burnoje yra 3 judrūs žandai, kuriais prakerta aukos, kurios krauju minta, odą. Gali išsiurbti 10-15 ml kraujo. Burna pereina į ryklę, kurioje yra liaukos, išskiriančios ypatingą sekretą (hirudiną), neleidžiantį krešėti kraujui. Už ryklės yra trumpa stemplė ir toliau vidurinioji žarna su šoninėmis kišenėmis. Žarnynas baigiasi tiesiąja žarna, kuri į išorę atsiveria išeinamosios angos (analiniu) siurbtuku. Kraujagyslių nėra. Jų funkciją atlieka pulsuojančios lakūnos. Lytinis aparatas hermafroditinis. Apvaisinti kiaušiniai būna kokonuose.

Plačiai paplitusi Europoje, Azijoje ir Afrikoje, į Ameriką atvežta žmonių. Aptinkama negiliuose, tankiai užžėlusiuose, ramiuose upių užtakiuose, kanaluose. Minta žuvų, varlių ir žinduolių krauju. Vandens baseinui išdžiuvus, įsirausia į žemę ir pereina į vasaros įmygio būklę.

Medicininė dėlė naudojama gydymui, todėl jos ne tik gaudomos natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir specialiai veisiamos. Nuo seno dėlės naudojamos medicinoje – jomis gydoma hipertoninė liga – mažinamas arterinis kraujo spaudimas, be to, jos stabdo kraujo krešėjimą ir tirpdo trombus.

Medicininė dėlė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Vikiteka