Geomorfologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Žemės reljefo modelis
Cono de Arita, Saltos (Argentina)

Geomorfologija – mokslas apie Žemės reljefo formas, jų susidarymo ir vystymosi dėsningumus. Taip pat tai mokslas apie procesus, sukūrusius reljefą.

Žemės reljefas keitėsi dėl įvairių procesų. Šiuos procesus galima suskirstyti į tris grupes: endogeninai, egzogeniniai ir antropogeniniai procesai. Egzogeniniai procesai:

Endogeniniai procesai:

Antropogeniai procesai:

  • kalnakasyba
  • hidrotechninių įrenginių statyba
  • pramonės veikla

XX a. geomorfologijos mokslo objektu tapo kitų planetų reljefo formos. Geomorfologai stengiasi suprasti ir paiškinti procesus, sukūrusius kitų planetų paviršių.

Taksonomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingi procesai dominuoja skirtingu laiku ir mastu. Tam, kad būtų galima atskirti mastą, geomorfologai naudoja šią taksonominę skalę:

  • 1 lygis – kontinentas, vandenynas, klimatinė zona (~10 000 000 km²)
  • 2 lygis – skydas, pvz., Baltijos skydas, kalnynas (~~1 000 000 km²)
  • 3 lygis – izoliuota jūra, Sahelis (~100 000 km²)
  • 4 lygis – masyvas (~10 000 km²)
  • 5 lygis – upės slėnis (~1 000 km²)
  • 6 lygis – kalnas, vulkanas (~100 km²)
  • 7 lygis – kalno šlaitas, estuarija (~10 km²)
  • 8 lygis – griova, raguva (~1 km²)
  • 9 lygis – metro dydžio dariniai.

Šis suskirstymas yra sąlyginis ir atskirais atvejais gali kisti.