Raigetas

Koordinatės: 51°14′13.2″ š. pl. 0°12′21.6″ v. ilg. / 51.237000°š. pl. 0.206000°r. ilg. / 51.237000; 0.206000 (Raigetas)
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raigetas
angl. Reigate
Senoji Raigeto rotušė
Raigetas
Raigetas
51°14′13.2″ š. pl. 0°12′21.6″ v. ilg. / 51.237000°š. pl. 0.206000°r. ilg. / 51.237000; 0.206000 (Raigetas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Anglija Anglija
Grafystė Saris
Rajonas Raigetas ir Banstedas
Regionas Pietryčių Anglija
Gyventojų (2021) 23 476
Pašto kodas RH2
Tinklalapis Raigetas ir Banstedas
Vikiteka Raigetas
Kirčiavimas Ráigetas

Raigetas (angl. Reigate) – miestas Sario grafystėje, Anglijoje, maždaug už 31 km į pietus nuo Londono centro. 1086 m. „Paskutiniojo teismo knygoje“ gyvenvietė paminėta kaip Cherchefelle, o šiuolaikiniu pavadinimu pirmą kartą paminėta 1190-aisiais. Ankstyviausi archeologiniai žmonių veiklos įrodymai yra iš paleolito ir neolito laikų, o romėnų laikotarpiu į šiaurės rytus nuo šiuolaikinio miesto centro buvo gaminamos plytelės.

XI a. pabaigoje arba XII a. pradžioje Raigete buvo pastatyta pilis. Iš pradžių ji buvo medinė, bet maždaug po šimtmečio kurtinos buvo perstatytos iš akmens. XIII a. pirmoje pusėje į pietus nuo dabartinio miesto centro buvo įkurtas augustinų vienuolynas. Reformacijos metu vienuolynas buvo uždarytas ir atstatytas kaip privati anglų diplomato Viljamo Hovardo rezidencija. Maždaug tuo pačiu metu pilis buvo apleista ir visiškai sunyko.

Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Raigetas buvo daugiausia žemės ūkio gyvenvietė. Savaitinis turgus pradėtas rengti ne vėliau kaip 1279 m. ir tęsėsi iki pat 1895 m. Pagrindinės kultūros buvo avižiniai dribsniai, apyniai ir linai, tačiau nėra duomenų, kad šioje vietovėje būtų auginami rugiai. XVIII a. ekonomika iš pradžių smuko, nes atsiradus naujiems keliams buvo galima įsigyti pigesnių prekių, pagamintų už miesto ribų, o tai pakenkė vietiniams gamintojams. XIX a. viduryje pradėjus tiesti geležinkelį, Raigetas ėmė plėstis, o 1921 m. pardavus didžiąją dalį vienuolyno valdų, atsirado daugiau žemės namų statybai.

Nuo 1974 m. Raigetas yra vienas iš keturių Raigeto ir Banstedo rajono miestų ir priklauso Londono metropolinei sričiai. Rajono taryba įsikūrusi naujojoje miesto rotušėje. Sario grafystės tarybos būstinė taip pat yra Raigete. Didžioji dalis Šiaurės žemakalnių į šiaurę nuo Raigeto priklauso Nacionaliniam fondui, įskaitant 220 m aukščio Kolio kalvą ir 235 m aukščio Raigeto kalvą.

Toponimija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1086 m. „Paskutiniojo teismo knygoje“ Raigetas paminėtas kaip Cherchefelle, o XII a. – kaip Crichefeld ir Crechesfeld. Manoma, kad pavadinimas reiškia „atvira erdvė prie kalvos ar pilkapio“.[1][2]

Rašytiniuose šaltiniuose angliškas pavadinimas „Reigate“ pirmą kartą pasirodė XI a. 9 dešimtmetyje. Panašūs angliški pavadinimai minimi ir vėlyvaisiais viduramžiais: Reigata 1170 m., Regate 1203 m., Raygate 1235 m., Rigate 1344 m. ir Reighgate 1604 m. Manoma, kad pavadinimas kilo iš senosios anglų kalbos žodžio rǣge, reiškiančio „stirna“, ir vidurio anglų kalbos žodžio gate, kuris galėjo reikšti aptvaro vartus, pro kuriuos buvo medžiojami elniai.[3] Taip pat manyta, kad miesto pavadinimo „rei“ elementas galėjo išsivystyti iš vidurio anglų kalbos žodžio ray, reiškiančio pelkę arba upelį,[4] nors ši teorija laikoma mažai tikėtina, nes senosios anglų kalbos šio žodžio forma yra ree, o ne rey.[3]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

High gatvė, Raigetas

Pagrindiniai miestelio objektai, išskyrus pilį, yra Bell gatvėje ir ilgoje High Street/West Street gatvėje,[5] kurioje yra daugiausia parduotuvių, kavinių, barų ir restoranų.

Gyvenvietės ir apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skimingtonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užeiga Skimingtone „Skimmington Castle“.

Skimingtonas yra nedidelis kaimelis, kurį sudaro „Skimmington Cottages“ nameliai, Hitfildo ūkis, vaikų darželis ir „Reigate Heath“ golfo klubas. Šalia „Skimmington Cottages“ namelių yra „Skimmington Castle“ užeiga (istorinis pastatas, įtrauktas į II laipsnio paveldo sąrašą).[6] Skimingtone yra aštuoni priešistoriniai pilkapiai, du iš jų – vienas šalia kito,[7] keli – golfo klube.

Vudhačas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vudhačas yra pietinis Raigeto priemiestis. Priemiesčio centre yra trikampio formos Vudhačo parkas, kuriame yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė, futbolo aikštė, pavėsinė, augalų apsupta poilsio zona ir pieva vedžioti šunims.

„Woodhatch Place“ – tai modernus biurų kompleksas, įsikūręs aplink XVIII a. namą ir parką, kuriame nuo 2021 m. yra įsikūrusi Sario grafystės tarybos būstinė.

Vudhačas sudaro beveik pusę Pietų parko ir Vudhačo apygardos, kurioje gyvena 7145 gyventojai.[8]

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vudhačas yra pastatytas ant vildo molio – nuosėdinės uolienos, sudarytos daugiausia iš dumblo, nusėdusio ankstyvojoje kreidoje. Didelė Raigeto dalis yra pastatyta ant žemutinio žaliojo smiltainio grupės sluoksnio. Ši grupė yra daugiasluoksnė ir sudaro smėlinguosius Haido klodus, kuriuos dengia molingieji Sandgeito klodai, ir kurie kartu sudaro Vienuolyno parko aukštumą.[9][10] Raigeto viržynas ir miesto centras yra pastatytas ant kvarcu turtingų Folkestono klodų,[11] o pilies vandens griovys yra iškastas siauroje smiltainio molio juostoje.[12] Į šiaurę nuo geležinkelio linijos yra Golio formacija – standus, mėlynai juodas, skalūnų molis, nusėdęs giliavandenėje jūrinėje aplinkoje.[13] Šiaurės žemakalnių papėdėje yra plona viršutinio žaliojo smiltainio atodanga, virš kurios yra kreidos grupė.[14]

Vienas iš tunelių, iškastų Folkestono kloduose po Raigeto pilimi

Raigeto apylinkėse veikė keletas karjerų. Vildo molis buvo kasamas plytų gamybai Brauno plytinėje Vudhače.[15] Statybinis smėlis buvo kasamas Barnardso karjeruose, esančiuose į vakarus nuo miesto, ir dabartinėje Wray Common gatvėje, esančioje į rytus nuo miesto.[16] Folkestono kloduose esantys sidabrinio smėlio klodai buvo kasami stiklo gamybai, o po pilimi esantys urvai iš pradžių galėjo būti iškasti būtent šiam tikslui, o vėliau naudojami kaip rūsiai. Mieste taip pat yra geležies akmens gavybos įrodymų, nors manoma, kad ši veikla nutrūko iki 1650 m.[17]

Nuo viduramžių iki XX a. vidurio Raigeto akmuo buvo kasamas viršutiniame žaliajame smiltainyje[18] ir buvo naudojamas kelių vietinių pastatų, įskaitant pilį, Raigeto vienuolyną ir Šv. Marijos bažnyčią, statybai. Į šiaurę nuo miesto yra kelių senų kreidos karjerų liekanų,[19] o kalkės, manoma, buvo gaminamos Kolio kalvos papėdėje esančioje vietoje, nors jų amžius neaiškus.[20]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bronzos amžiaus aštrus titnago ietigalis su trumpa įkote, rastas Raigete[21]

Ankstyviausias žmonių veiklos įrodymas Raigeto apylinkėse yra 1936 m. Vudhačo vietovėje rastas trikampis akmeninis kirvis iš paleolito laikų.[22] Vėlyvojo neolito laikotarpio apdirbtų akmenų rasta ant Kolio kalvos.[23] Tarp bronzos amžiaus radinių yra auksinis pusmėnulio formos žiedas, datuojamas apie 1150-750 m. pr. m. e.,[24] ir aštrus ietigalis iš Vienuolyno parko.[25] Manoma, kad aštuoni Raigeto viržyne esantys pilkapiai datuojami tuo pačiu laikotarpiu, kai aplinkinė teritorija galėjo būti pelkėta.[26][7]

Romėnų laikotarpio plytelių degimo krosnis, iškasta Doods gatvėje[27]

Romėnų laikotarpiu dabartinės Doods gatvės vietovė buvo plytelių gamybos centras.[28] 2014 m. kasinėjimų metu buvo aptiktos II-III a. krosnies liekanos su kelių rūšių plytelėmis, kurios buvo vadinamos tegulae, imbrices ir pedales.[27][a] 2011 m. į pietvakarius nuo miesto centro aptikti keli artefaktai leidžia manyti, kad toje vietovėje stovėjo aukštuomenės vila. Vespasiano (69-79 m.), Adriano (117-138 m.), Aleksandro Severo (222-235 m.) ir Arkadijaus (383-408 m.) valdymo laikų monetos rodo, kad romėnai šią teritoriją valdė visą Britanijos okupacijos laikotarpį.[30]

Buvęs miesto pavadinimas Cherchefelle leidžia manyti, kad naujausias nuolatinės gyvenvietės laikotarpis Raigete prasidėjo anglosaksų laikais.[29] Manoma, kad pagrindinė gyvenvietė buvo įsikūrusi parapijos bažnyčios teritorijoje į rytus nuo šiuolaikinio miesto centro, nors dauguma gyventojų tikriausiai buvo pasklidę po visą parapiją.[31] XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Church gatvėje vykusių kasinėjimų metu buvo rastas saksoniškas stiklinis indas ir neaiškaus amžiaus skeleto liekanos,[32] tačiau kitur mieste anglosaksų laikotarpio archeologinių radinių nėra daug.[29]

Valdyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1086 m. „Paskutiniojo teismo knygoje“ Raigetas minimas kaip Cherchefelle. Jį tuo metu valdė Vilhelmas I Užkariautojas, kuris ją perėmė 1075 m. po Editos Veseksietės, Eduardo Išpažinėjo našlės, mirties. Gyvenvietėje buvo du malūnai, miškas ir žolynai 140-iai kiaulių, ganyklos 43-ims kiaulėms ir 4,9 ha pievos. 1086 m. dvaras surinko 40 svarų sterlingų per metus. Gyvenvietėje gyveno 67 kaimiečiai ir 11 smulkių ūkininkų.[33][34] „Paskutiniojo teismo knygoje“ taip pat rašoma, kad miestelis priklausė didesniam Cherchefelle administraciniam vienetui.[35]

1295 m. buvo įkurta Raigeto nekorporacinė apylinkė, apimanti dabartinį miesto centrą. Iki 1832 m. „Reformų akto“, kuomet miestelis pradėjo rinkti tik vieną parlamento narį, apylinkė rinko du parlamento narius.[36] 1868 m. Raigeto rajonui dėl korupcijos buvo atimtos rinkimų teisės, tačiau 1885 m. Vietų perskirstymo įstatymu (angl. Redistribution of Seats Act 1885) atstovavimas Bendruomenių rūmuose miestui buvo atkurtas.

Cherchefelle dvaras buvo suteiktas Viljamui Varenui, kai jis apie 1090 m. buvo paskirtas pirmuoju Sario grafu. Netrukus buvo pastatyta pilis, o XII a. pabaigoje buvo įkurtas šiuolaikinis miestas.[37] 1240 m. pirmą kartą paminėtas penktojo Sario grafo Viljamo Vareno įkurtas augustinų vienuolynas.[29] 1276 m. buvo pradėtas reguliariai rengti turgus, o 1291 m. Raigetas pirmą kartą apibūdinamas kaip rajonas.[37] 1347 m. mirus septintajam Sario grafui Džonui Varenui, dvaras atiteko jo svainiui trečiajam Arundelio grafui Ričardui Ficalanui. 1580 m. abi grafystės atiteko tryliktajam Arundelio grafui Filipui Hovardui, kurio tėvas Tomas Hovardas neteko Norfolko hercogo titulo ir jam buvo įvykdyta mirties bausmė už dalyvavimą Ridolfi sąmoksle nužudyti Elžbietą I.[38] Kunigaikštystė šeimai buvo sugrąžinta 1660 m., į valdžią atėjus Karoliui II.[39]

Tiudorų laikotarpio reformos sumažino dvarų svarbą, o už kasdienį miestų, tokių kaip Raigetas, administravimą tapo atsakinga parapijos bažnyčios zakristija.[40] XVII a. pradžioje 20 km² ploto bažnytinė parapija administraciniais tikslais buvo suskirstyta į dvi dalis: Raigeto rajoną, kuris iš esmės atitiko šiuolaikinio miesto centro teritoriją, ir Raigeto užmiestį, į kurį įėjo penki smulkūs Santono, Kolėjaus, Vudhačo, Linkfildo ir Hūlio rajonai.[41][b] 1863 m. abi dalys buvo sujungtos į municipalinį rajoną su renkamų atstovų taryba, kuriai vadovavo meras.[41][42] 1933 m. rajonas buvo išplėstas įtraukiant Horlio, Merstamo, Baklando ir Natfildo gyvenvietes.[43]

1972 m. Vietos valdžios įstatymu (angl. Local Government Act 1972), sujungus Raigeto rajoną su Banstedo miesto rajonu bei prijungus rytinę Dorkingo ir Horlio kaimo rajono dalį, buvo įsteigta Raigeto ir Banstedo rajono taryba.[c] Nuo pat jos įkūrimo 1974 m. taryba yra įsikūrusi savivaldybės pastatuose Castlefield gatvėje, Raigete.

Raigeto pilis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vartai buvo pastatyti 1777 m.[44]

Raigeto pilį XI a. pabaigoje arba XII a. pradžioje pastatė antrasis Sario grafas Viljamas Varenas. Pilis iš pradžių buvo pastatyta iš medžio, tačiau maždaug po šimtmečio kurtinos buvo perstatytos iš akmens. Šiaurinėje pusėje molyje buvo iškastas vandens pripildytas gynybinis griovys, o aplink likusią statinio dalį iškastas sausas griovys. Didelis piliakalnio plotas rodo, kad pilis nuo pat pradžių buvo suprojektuota ir kaip gynybinis įtvirtinimas, ir kaip valdovo rezidencija.[45][d]

Likvidavus vienuolynus, dvaro valdovai savo pagrindinę rezidenciją perkėlė į Raigeto vienuolyną, esantį į pietus nuo miesto. Iki 1686 m., kai buvo pranešta, kad pastatai yra sugriuvę, pilis buvo palikta nykti, o dvaro ataskaitose užfiksuotos tik nedidelės išlaidos remontui. Didžioji dalis mūro greičiausiai buvo išvežta vietinėms statyboms, tačiau apie 1777 m. teritoriją išsinuomojęs Ričardas Barnesas iš likusių akmenų pastatė naujus vartus. Praėjus šimtmečiui rajono taryba pasirašė ilgalaikę nuomos sutartį.[48][e] Šiuo metu reguliarias ekskursijas į po pilimi esančius urvus rengia Veldeno urvų ir kasyklų draugija.[50]

Raigeto vienuolynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvęs žuvų tvenkinys Vienuolyno parke, atkurtas 2007 m.[51]

Manoma, kad penktasis Sario grafas Viljamas Varenas prieš savo mirtį 1240 m. Raigete įkūrė augustinų vienuolyną.[52][f] Ankstyvuosiuose dokumentuose vienuolynas vadinamas ligonine, 1334 m. – vienuolynu, o vėliau – grynai religine institucija.[54] Vienuolynas buvo pastatytas į pietus nuo šiuolaikinio miesto centro, netoli Vrėjaus upelio, Voliso upelio intako, o jo teritorijoje buvo įrengta daugybė tvenkinių.[53] Nors tikslus pastatų išdėstymas neaiškus, manoma, kad jie buvo išdėstyti aplink centrinį kvadratinį vienuolyną, kurio šiaurinėje pusėje buvo bažnyčia, o pietinėje – refektoriumas.[55] Vienuolynas buvo įkurtas kaip Raigeto dvaras. Jam buvo paskirta keletas vietinių ūkių, įskaitant po vieną Salforde ir Horlyje. Vienuolynas taip pat gavo Sadiko dvarą Vakarų Sasekse, kurį 1335 m. atidavė Vinčesterio vyskupui, o kaip kompensaciją už prarastas pajamas gavo metinę pensiją iš Dorkingo Šv. Martyno bažnyčios.[54][g][h] 1536 m. uždarant Raigeto vienuolyną, jis buvo mažiausiai turtingas iš visų Sario religinių namų.[54]

1541 m. Henrikas VIII buvusį vienuolyną padovanojo Efingemo baronui Viljamui Hovardui, Anglijos karalienės Kotrynos Hovard dėdei.[57][58] Senoji bažnyčia buvo pertvarkyta į privačią rezidenciją, o dauguma likusių pastatų nugriauti.[59][i] 1615 m. dvarą paveldėjo Notingemo grafas Čarlzas Hovardas, vadovavęs Anglijos laivynui prieš Ispanų armadą.[60] Po jo mirties 1624 m. čia apsigyveno jo našlė Ana Saint Džon,[57] o 1639 m. jis atiteko jo dukrai Elžbietai, kuri ištekėjo už Piterboro grafo Džono Mordaunto.[61] 1681 m. jos anūkas Piterboro grafas Čarlzas Mordauntas pardavė vienuolyną Džonui Parsonsui, vienam iš Raigeto parlamento narių ir buvusiam Londono lordui-merui.[62][63][j]

Raigeto vienuolynas, pietinis fasadas

Ričardas Airlandas, 1766 m. įsigijęs vienuolyną po politiko Hamfrio Parsonso mirties, yra atsakingas už dabartinę pastatų išvaizdą.[65] Gaisras sunaikino didžiąją dalį vakarinio sparno ir R. Airlandas nusprendė jį atstatyti. Jis taip pat sutrumpino rytinio sparno ilgį nuo 23 m iki 7,6 m, kad namas būtų simetriškas. Abiejų sparnų sienos buvo paaukštintos taip, kad atitiktų pagrindinį šiaurinį korpusą, o Tiudorų stiliaus elementai, įskaitant langus, buvo pakeisti XVIII a. elementais. Galiausiai pietinėje pusėje esančios sienos buvo iš naujo padengtos cementiniu tinku.[66] Po R. Airlando mirties 1780 m. vienuolynas keitė savininkus, tarp kurių buvo ir ledi Henrija Somerset, kuri 1883-1895 m. pertvarkė teritoriją ir įrengė sodą.[67] Po jos mirties 1921 m. dvaras buvo padalytas pardavimui, o didžioji dalis žemės buvo nupirkta namų statybai.[68]

Paskutinis privatus namo savininkas buvo lenktyninių žirgų treneris Peteris Bitis, kuris pardavė namą draudimo bendrovei „Mutual Property Life and General Insurance Company“, antroje Antrojo pasaulinio karo pusėje persikėlusiai iš Londono į Raigetą. 1945 m. rajono taryba nupirko vienuolyną bendruomenės reikmėms, o jo teritoriją pavertė viešąja atvirąja erdve.[69] Po dvejų metų buvo atidaryta „Reigate Priory“ apskrities vidurinė mokykla, kurioje mokėsi 140 13 ir 14 metų vaikų. 1963 m. berniukai pradėjo mokytis Vudhačo mokykloje, o „Priory“ mokykla toliau veikė kaip mergaičių vidurinė mokykla. 1971 m. ši vidurinė mokykla buvo uždaryta, o 1852 m. įkurta Holmsdeilo vidurinė mokykla persikėlė į vienuolyno patalpas.[70]

Transportas ir ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžiais pagrindinis kelias į šiaurę nuo Raigeto ėjo dabartine Nutley Lane gatve, kopė į Kolio kalvą link Kingstono prie Temzės, iš kur Temzės upe buvo galima gabenti produktus ir pagamintus daiktus.[71][k][l] Nors tiesioginis maršrutas į Londoną per Merstamą turėjo mažesnį nuolydį, atrodo, kad jis buvo mažai naudojamas prekėms vežti.[71] Raigeto dvaras buvo atsakingas už vietinių kelių priežiūrą, tačiau remonto darbai buvo atliekami retai,[73] o patobulinimai dažnai buvo finansuojami tik privačiomis lėšomis.[74][m] 1555 m. atsakomybė už vietos infrastruktūrą buvo perduota parapijai, todėl buvo pasamdyti nepriklausomi matininkai. Dėl neefektyvaus padalijimo dažnai pasitaikydavo skundų ir teisminių bylų dėl prastos kelių būklės,[73] todėl 1691 m. vietiniams taikos teisėjams buvo pavesta skirti inspektorius.[75]

Raigeto tunelis

XIX a. pradžioje buvo atlikti du svarbūs miesto centro kelių tinklo patobulinimai. Pirma, 1815 m., siekiant pagerinti Bell gatvės drenažą ir kelio dangą, buvo praleistas Vrėjaus upelis. Antra, dvaro savininko pirmojo Somerso grafo Džono Kokso lėšomis buvo nutiestas tunelis – pirmasis kelių tunelis Anglijoje. 1823 m. atidarytas tunelis eina po pilimi ir jungia Bell gatvę su London gatve. Juo eismas galėjo apvažiuoti siaurus posūkius vakarinėje miesto centro dalyje, tačiau dabar juo naudojasi tik pėstieji.[76][77] 1865 m. įsteigta rajono taryba tapo atsakinga už vietinius kelius. Galutinai rinkliavos už kelius buvo panaikintos 1881 m.[78]

Pirmoji geležinkelio stotis, aptarnavusi Raigeto apylinkes, buvo Hulio stotis, Erlsvude, atidaryta 1841 m. Kitais metais „South Eastern Railway“ įmonė atidarė Redhilio geležinkelio stotį, kuri iš pradžių buvo pavadinta „Reigate Junction“ geležinkelio stotimi.[79] 1849 m. „Reading, Guildford and Reigate Railway“ įmonė atidarė geležinkelio liniją per Raigetą. Linija buvo nutiesta kaip alternatyvus maršrutas tarp vakarų Anglijos ir Lamanšo sąsiaurio uostų, o tarpinių miestų aptarnavimas buvo antraeilis dalykas.[80][n] 1933 m. sausio 1 d. buvo baigtas elektrifikuoti ruožas nuo Raigeto iki Redhilio.[82]

1976 m. vasarį Raigetas buvo prijungtas prie Jungtinės Karalystės greitkelių sistemos, kai tarp Raigeto kalvos ir Godstono buvo atidarytas M25 greitkelis.[83] 1985 m. spalio mėn. buvo atidaryta atkarpa iki Vizlio per Lederhedą.[84]

Ekonomika ir prekyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiąją ankstyvosios istorijos dalį Raigetas buvo daugiausia žemės ūkio gyvenvietė. Normanų užkariavimo metu laukai užėmė apie 1400 ha plotą, o 1623 m. bendras ariamos žemės plotas buvo apie 1800 ha.[85] Nuo XVII a. pradžios Raigeto dvaras pradėjo specializuotis avižinių dribsnių gamyboje Karališkajam laivynui, tikriausiai dėl admirolo Čarlzo Hovardo, gyvenusio vienuolyne, įtakos.[86][o] 1710 m. 11,5 proc. gyventojų dirbo grūdų perdirbimo srityje, tačiau XVIII a. viduryje ši prekyba sumenko, o 1786 m. visai nutrūko.[86] Iki XVIII a. pradžios daugeliu prekių buvo prekiaujama vietoje, tačiau manoma, kad vėliau svarbiausia produkcijos rinka tapo Londonas.[88]

Pirmą kartą Raigeto turgus paminėtas 1279 m., kai Džonas Varenas, šeštasis Sario grafas, pareikalavo teisės rengti savaitinį turgų šeštadieniais ir penkis metinius turgus. Jo sūnui Džonui, septintajam Sario grafui, 1313 m. buvo leista turgų perkelti į antradienius.[89] Pirminė turgaus aikštė buvo į vakarus nuo pilies, žemės plote, kurį dabar riboja West gatvė, Upper West gatvė ir Slipshoe gatvė. XVIII a. ji persikėlė į plačiausią High gatvės dalį, netoli sankryžos su Bell gatve.[90] XIX a. pabaigoje buvo nustota prekiauti galvijais, o 1895 m. turgus buvo uždarytas, iš dalies dėl to, kad 1870 m. Redhilyje buvo atidarytas kassavaitinis turgus.[91]

Raigete yra išlikę du vėjo malūnai: malūnas Raigeto viržyne[92] ir „Wray Common“ malūnas.[93] Ankstyvaisiais naujaisiais laikais parapijoje veikė dar bent trys vėjo malūnai[91] ir apie tuzinas gyvuliais varomų avižinių dribsnių malūnų. Be to, palei pietinę parapijos ribą, prie Molės ir Redhilio upelių, buvo vandens malūnai.[94]

1894 m. knygoje apie Londono-Braitono kelią pavaizduota užeiga „White Hart“.

Nors 1755 m. atidarius „Reigate Hill“ kelią buvo lengviau gabenti produkciją ir pagamintus daiktus į Londoną, naujasis kelias iš pradžių turėjo neigiamą poveikį vietos ekonomikai, nes kitur pagamintos prekės tapo pigesnės nei pagamintos pačiame mieste.[95] Todėl nuo 1720-ųjų iki 1821 m. gyventojų skaičius beveik neaugo.[96] XVIII a. pabaigoje miestelis pradėjo atsigauti, nes jis tapo Londono-Braitono autobusų maršruto stotele.[95][p] 1793 m. daugiau nei pusė eismo „Reigate Hill“ keliu vyko į pietinę pakrantę, o Napoleono karų metu dėl kariuomenės judėjimo jų skaičius dar išaugo.[97] Atrodo, kad per Redhilį nutiestas kelias iš pradžių turėjo mažai įtakos per miestą keliaujančiųjų skaičiui, nes keliautojai mieliau nutraukdavo kelionę Raigete, o ne aplenkdavo miestą į rytus.[97]

Gyvenamųjų namų statyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1840-aisiais, atsiradus geležinkelio linijoms, Raigetas ėmė plėstis. Iš pradžių plėtra buvo sutelkta rytinėje parapijos dalyje. Nauja gyvenvietė, iš pradžių vadinta Voriko miestu, buvo įkurta 1820-aisiais ir 1830-aisiais Sarai Grevil, Voriko grafienei priklausiusioje žemėje. 1856 m. pašto skyrius buvo perkeltas į augantį kaimą, o vietovė imta vadinti Redhiliu. XIX a. antrojoje pusėje Redhilis išsiplėtė į rytus, link Raigeto miesto centro, ir dabar šie du miestai yra gretimi.[98]

XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje į šiaurę nuo Raigeto miesto centro esančiame Vrėjaus parke buvo įkurtas naujas gyvenamasis rajonas. Naujai bendruomenei buvo pastatyta Šv. Morkaus bažnyčia. Apie 1864 m. buvo nutiesta Doods gatvė, o netrukus po to – į vakarus nuo stoties esanti Somers gatvė. 1863 m. Nacionalinė laisvosios žemės draugija pradėjo vystyti „Glovers Field“ valdą į pietryčius nuo miesto centro, taip pat stengėsi statyti namus Pietų parko gyvenvietėje, į vakarus nuo Vudhačo.[99]

XIX a. pabaigoje kelių stambių namų valdos buvo išskaidytos, ir taip atsilaisvino daugiau žemės sklypų plėtrai.[99] Į pietryčius nuo centro esančias Glovers ir Lesborne gatves apie 1893 m. suprojektavo Nacionalinė laisvosios žemės bendrovė.[100][q] 1897 m. buvo parduota tarp geležinkelio linijos ir Reigate gatvės esanti „Great Doods“ žemės valda, o netrukus po to Deerings gatvėje iškilo pirmieji namai.[101] Didelis pokytis įvyko 1921 m., kai buvo parduota „Reigate Priory“ valda (į kurią įėjo didžioji dalis miesto žemės), taip suteikiant galimybę esamiems nuomininkams įsigyti nuosavybę ir atlaisvinant daugiau žemės statyboms.[68][102]

Western Parade pastatai Vudhače, pastatyti 1936 m.[103]

XX a. pradžioje Pietų parkas toliau plėtėsi į pietus ir rytus. XX a. 4-ajame dešimtmetyje pardavus Vudhačo ūkį, žemė buvo atlaisvinta namų statybai. XX a. šeštajame dešimtmetyje Vudhačas dar labiau išsiplėtė, kai „Rushetts Farm“ gyvenvietėje buvo pastatyti savivaldybės būstai.[104]

Raigetas karo metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors per pilietinį karą Saryje vyko nedaug kovų, Raigeto administracinis vienetas turėjo parūpinti 80 vyrų parlamento kariuomenei, tačiau buvo surinkta tik 60 vyrų, įskaitant kapitoną ir leitenantą. Mieste buvo dislokuota kariuomenė, o 1648 m. vasarą vietinėje teritorijoje kilo didelis nepasitenkinimas.[105] Rojalistas Henris Ričas, 1-asis Olandijos grafas, subūrė kovines pajėgas ir iš Kingstono nužygiavo į Raigetą, kur jo vyrai apiplėšė vietos gyventojus ir trumpam užėmė pusiau sugriautą pilį. Parlamento kariai, vadovaujami majoro Luiso Odlio, buvo pasiųsti pasipriešinti H. Ričui, bet jis iš pradžių pasitraukė į Dorkingą, o kitą dieną grįžo į Kingstoną. Rojalistų pasitraukimas iš Raigeto buvo paskutinis pilietinio karo į pietus nuo Temzės upės incidentas prieš Karolio I egzekuciją 1649 m.[105][106]

1914 m. rugsėjį Raigetas tapo garnizonu. Miestelyje buvo apgyvendinti Londono teritorinės kariuomenės nariai, kurie buvo čia mokomi.[107] 1917 m. sausio – 1919 m. vasario mėn. buvo uždaryta Raigeto geležinkelio stotis.[108]

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Raigete veikė trys laikinosios ligoninės ginkluotųjų pajėgų nariams. 1914 m. lapkričio 2 d. atidarytoje Hilfildo Raudonojo kryžiaus ligoninėje buvo įrengta operacinė su 50 lovų. Įstaigoje buvo gydomi ne tik sužeisti kariai, gabenami namo iš užsienio, bet ir vietoje dislokuoti kariai.[109] 1914 m. lapkričio 9 d. atidaryta Kito pagalbos ligoninė Pietų parke, iš pradžių buvo Hilfildo ligoninės priestatas, o nuo 1915 m. rugsėjo 28 d. ji buvo prijungta prie Hortono ligoninės Epsome.[110] Beeches pagalbinė karo ligoninė Beech gatvėje buvo atidaryta 1916 m. kovo mėn. Joje buvo 20 lovų, tačiau spalio mėn. ji buvo išplėsta iki 40 lovų. 1917 m. liepą ligoninė persikėlė į didesnes patalpas toje pačioje gatvėje, o po dviejų mėnesių buvo prijungta prie Luišamo karinės ligoninės.[111][112]

Užmūrytas įėjimas į Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinę slėptuvę, Tunnel gatvė

Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1939 m. rugsėjį, iš Londono į Raigeto ir Redhilio apylinkes buvo išsiųsta apie 5000 evakuotų asmenų,[113] tačiau iki kitų metų vasario mėnesio apie 2000 jų grįžo namo.[114] Po Raigeto pilimi esantys urvai buvo pritaikyti kaip viešos priešlėktuvinės slėptuvės.[113] 1940 m. rugpjūčio 15 d. įvyko pirmasis miesto bombardavimas.[115] 1940 m. lapkritį buvo surengti keli antpuoliai, įskaitant 7-ąjį, kai buvo užpultos Kolio ir Raigeto kalvos.[116] Karo pabaigoje, 1944 m., Raigeto kalvos viršūnėje esančią kavinę „Tea House“ sunaikino V-1 sparnuotoji bomba.[117]

Didžiąją karo dalį Raigetas buvo britų armijos Pietryčių vadavietės štabas.[118][119] Už miesto gynybą buvo atsakingas 8-asis Sario krašto apsaugos batalionas,[120] tačiau „East Surrey Water“ bendrovė ir Londono keleivinio transporto valdyba sudarė atskirus padalinius vietos infrastruktūrai ginti.[121][122] Pilies teritorijoje įrengti tankų spąstai buvo viena iš miesto gynybos priemonių.[118] Prieš išvykdamas į Antrąjį frontą, Hastingso ir Princo Edvardo pulko 1-asis batalionas (Kanados armijos dalis) čia buvo įsirengęs stovyklą.[123][r] 1945 m. kovo 19 d. JAV oro pajėgų lėktuvas B17G, grįžtantis iš bombardavimo antpuolio Vokietijoje, prasto matomumo sąlygomis trenkėsi į Raigeto kalvą. Praėjus 70 metų katastrofos vietoje buvo įrengti du paminkliniai suolai, iškalti pagal sparnų galų formą.[125]

Nacionalinė ir vietinė valdžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinės Karalystės parlamentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas priklauso Raigeto parlamentinei apygardai, kuriai nuo 1997 m. gegužės mėn. Vestminsteryje atstovauja konservatorius Krispinas Blantas.[126]

Grafystės taryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigetas renka du iš 81 Sario grafystės tarybos atstovus, kurie yra renkami kas ketverius metus:[127]

Rinkimai Narys Rinkimų apygarda
2021 m. Victor Lewanski Raigetas
2021 m. Catherine Baart Erlsvudas ir Pietų Raigetas

2021 m. sausį grafystės taryba perkėlė savo būstinę iš Kingstono prie Temzės į „Woodhatch Place“ biurų kompleksą, adresu 11 Cockshott Hill, Vudhačo priemiestyje, Raigete.[128][129]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajono miestai partneriai yra Briunua (Il de Fransas, Prancūzija) ir Ešveileris (Šiaurės Reinas-Vestfalija, Vokietija).[130]

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Raigeto, įskaitant Vudhačą, gyventojų skaičius buvo 23 476.[131]

Viešosios paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komunalinės paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vandentiekio bendrovė „Reigate Water Works Company“ buvo įkurta 1858 m.[132] Kitais metais ji atidarė gamyklą, kuri iš Voliso upelio tiekė miestui geriamąjį vandenį.[133] 1896 m. ją nusipirko „East Surrey Water“ bendrovė,[132] kuri uždarė Raigeto gamyklą, atvedusi savo vandentiekio tinklą iš Keiteramo į miestą.[133][s] Pirmoji kanalizacijos sistema Raigete buvo įrengta 1876 m. ir apėmė pagrindinę išleidžiamąją kanalizaciją, einančią po Bell gatve per Vudhačą į valymo įrenginius Erlsvud Komono rezervate.[135]

Dujų bendrovė „Reigate Gas Company“ buvo įkurta 1838 m., o po metų ji atidarė dujų gamyklą London gatvėje.[133][136] Iš pradžių su ja buvo sudaryta sutartis tiekti dujas 28 gatvių žibintams miesto centre, tačiau 1860 m., didėjant buitiniams poreikiams, reikėjo atidaryti didesnę gamyklą Nutley Lane gatvės šiauriniame gale. 1921 m. „Reigate“ bendrovę perėmė 1865 m. įkurta „Redhill Gas“ bendrovė.[133]

1897 m. Raigeto elektros apšvietimo įsakymu (angl. Reigate Electric Lighting Order 1897) buvo leista statyti elektros energijos gamybos stotį buvusiame smėlio karjere šalia geležinkelio linijos prie Wray Common gatvės.[137] Atidarymo metu jos galia buvo 230 kW, tačiau 1936 m., kai ji buvo uždaryta, didžiausia galia išaugo iki 2,7 MW.[136] Pagal 1926 m. Elektros energijos tiekimo įstatymą (angl. Electricity (Supply) Act 1926) Raigetas buvo prijungtas prie nacionalinio tinklo, iš pradžių prie 33 kV elektros tiekimo žiedo, kuris sujungė miestą su Kroidonu, Dorkingu, Epsomu ir Lederhedu. 1939 m. žiedas buvo prijungtas prie Vimbldono-Vokingo magistralės per 132 kV pastotę Lederhede.[138][136]

Skubios pagalbos tarnybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto priešgaisrinė stotis

Rajono policijos pajėgos buvo įkurtos 1864 m. Iš pradžių jas sudarė kuratorius, seržantas ir aštuoni konstebliai.[135] Pirmiau policijos nuovada buvo West gatvėje, bet apie 1866 m. buvo perkelta į High gatvę, o amžių sandūroje – į savivaldybės pastatus. 1972 m. Reigate gatvėje buvo atidaryta nauja policijos nuovada, o tais pačiais metais rajono policijos pajėgos susijungė su Sario policijos biuru.[139]

1809 m. zakristijai buvo padovanoti du gaisriniai automobiliai. Ji buvo įpareigota paskirti šešių vyrų grupę, kuri prireikus aptarnautų miestą. 1854 m. brigada buvo išplėsta iki 12 darbuotojų.[140] 1901 m. šalia naujosios rotušės Castlefield gatvėje atidaryta nauja gaisrinė su keturių aukštų bokštu ir pagodos stiliaus stogu.[141] 1955 m. brigada persikėlė į Croydon gatvę.[142] Nuo 2021 m. Raigeto priešgaisrinė institucija priklauso Sario grafystės tarybai, o statutinė priešgaisrinė tarnyba – Sario priešgaisrinei ir gelbėjimo tarnybai.[143] Gaisrinėje esantis greitosios medicinos pagalbos bendruomenės reagavimo postas priklauso Pietryčių pakrantės greitosios medicinos pagalbos tarnybai.[144]

Sveikatos apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Artimiausias nelaimingų atsitikimų ir skubios pagalbos skyrius yra Rytų Sario ligoninėje Redhilyje (už 3,7 km nuo Raigeto).[145] Nuo 2021 m. bendrosios praktikos gydytojo praktika yra įsikūrusi Yorke gatvėje.[146]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Willis Towers Watson“ biuras su statulomis ir kedru

Vienu metu oro linijų bendrovės „Air Europe“ pagrindinė būstinė buvo įsikūrusi „Europe House“ pastate Raigete.[147] „Redland plc“, FTSE 100 statybinių medžiagų bendrovės, būstinė, prieš ją įsigyjant „Lafarge“, buvo įsikūrusi Raigete. Šiuo metu buvusioje „Redland“ būstinėje įsikūrusi draudimo bendrovė „Esure“, o priešais pastatą išlikusi plytinė „Redland“ skulptūra.

„Canon UK“ būstinė buvo įsikūrusi pietiniame Raigeto pakraštyje.[148] Pastatas, kurį 2000 m. atidarė Edinburgo hercogas, yra pelnęs daugybę dizaino ir „žaliųjų“ apdovanojimų.[148][149]

„Kimberly-Clark“ Europos būstinė yra įsikūrusi London gatvėje, į pietus nuo Raigeto geležinkelio stoties.[150] Toliau einant London gatve link miesto centro buvo įsikūrusi buvusi „Willis Towers Watson“ Europos būstinė. Vėliau pasaulinė ir Didžiosios Britanijos būstinė buvo perkelta į Lime gatvę Londone. Priešais buvusią būstinę stovi natūralaus dydžio Margo Fontein bronzinė skulptūra ir didžiulis kedras.

Raigete yra įsikūrusi alaus darykla „Pilgrim Brewery“, kuri 1984 m. persikėlė į West gatvę.[151] Tai buvo pirmoji nauja alaus darykla, įkurta Saryje per daugiau nei šimtmetį, kurios alus verdamas naudojant vietos vandenį.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autobusai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keli autobusų maršrutai jungia Raigetą su Redhiliu ir aplinkiniais miesteliais bei kaimais Sario rytuose. Miestą aptarnauja „Compass Bus“, „London General“, „Metrobus“ ir „Southdown“ autobusų bendrovės. 420 ir 460 maršrutai jungia miestą su Rytų Sario ligonine, o pastarasis taip pat važiuoja į Gatviko oro uostą.[152][153]

Traukiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto geležinkelio stotis yra netoli į šiaurę nuo miesto centro. Ją valdo „Southern“ traukinių operatorius. Operatoriaus maršrutas jungia Raigetą su Londono Viktorijos stotimi, Redhiliu ir rytų Kroidonu. Raigetą su Redingu, Gilfordu ir Gatviko oro uostu jungia „Great Western Railway“ operatorius.[154]

Dviračių takai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Vudhačą eina Sario dviračių takas.[155]

Ilgų atstumų pėsčiųjų takai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Raigeto parką, esantį į pietus nuo miesto centro, eina 174 km ilgio Greensand Way pėsčiųjų takas, kuris eina nuo Heislmyro Saryje iki Hamstryto Kente.[156][157] 246 km ilgio North Downs Way pėsčiųjų takas eina nuo Farnamo Saryje iki Doverio Kente ir driekiasi iš vakarų į rytus per Kolio bei Raigeto kalvas.[158]

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinės mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigete yra kelios pradinės mokyklos. „Dovers Green“ mokykla ir „Wray Common“ pradinė mokykla yra „Greensand Multi-Academy“ fondo narės.[159][160] „Sandcross“ pradinė mokykla yra „Everychild“ fondo dalis.

Raigeto parapijos bažnyčios pradinė mokykla buvo įkurta kaip Raigeto nacionalinė mokykla. Iš pradžių buvusi West gatvėje, 1854 m. ji persikėlė į London gatvę, o 1995 m. – į Blackborough gatvę.[161]

„Reigate Priory Junior“ mokyklos ištakos siekia 1852 m., kuomet High gatvėje buvo įkurta nekonfesinė mokykla. 1860-aisiais ji persikėlė į Holmesdale gatvę, o 1993 m. persikėlė į vienuolyną, perimdama klases, kurias anksčiau naudojo „Reigate Priory“ vidurinė mokykla.[70] Mokykloje mokosi 7-11 metų vaikai, kurie 2023 m. turėtų persikelti į naujas patalpas Kokšot Hilio rajone.[162]

„Reigate School“ yra bendrojo lavinimo vidurinė mokykla Vudhače. Joje mokosi 11-16 metų vaikai. Ji priklauso „Greensand Multi-Academy“ fondui.[163]

„Royal Alexandra and Albert“ mokyklos ištakos siekia 1759 m., kuomet Hokstone, Londone buvo įkurta našlaičių prieglauda disidentų vaikams. Našlaičių prieglauda sparčiai plėtėsi ir 1769 m. joje gyveno 28 berniukai ir 25 mergaitės nuo 6 iki 9 metų amžiaus. Per ateinančius du šimtmečius ji kelis kartus persikėlė į kitas patalpas, o 1943 m. buvo pervadinta į „Royal Alexandra“ mokyklą, kuri buvo įkurta 73 ha teritorijoje Duksharste, netoli Salfordo.[164] 1864 m. netoli Bagšoto buvo įkurta atskira našlaičių prieglauda – „Royal Albert Orphan Asylum“, kuri tų pačių metų gruodį priėmė pirmuosius 100 vaikų.[165] 1942 m. ji buvo pervadinta į „Royal Albert“ mokykla.[166] „Royal Alexandra“ ir „Royal Albert“ mokyklų administracijos buvo sujungtos 1948 m., o naujoji organizacija įsigijo Gatton Park žemės valdą. Kitais metais parlamentas priėmė aktą, kuriuo oficialiai sujungė šias dvi institucijas. 1950 m. Gatton Park valdoje buvo pastatyti bendrabučiai, o mokiniai buvo perkelti iš Bagšoto ir Duksharsto etapais tarp 1948 m. ir 1954 m.[165] Šiandien „Royal Alexandra and Albert“ mokykla yra bendrojo lavinimo internatinė mokykla,[167] kurioje mokosi 1125 vaikai nuo 7 iki 18 metų amžiaus.[168]

„Reigate College“ yra koledžas, skirtas 16-19 metų amžiaus mokiniams.[169] Jis atidarytas 1976 m. Castlefield gatvėje, į rytus nuo miesto centro.[170] Pagrindinį 1927 m. pastatytą pastatą, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi Raigeto grafystės mergaičių mokykla, suprojektavo architektūros firma „Jarvis and Porter“.[171][172]

Nepriklausomos mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Micklefield“ mokykla buvo įkurta 1910 m., o jos pavadinimas kilo nuo jos pradinės vietos – „Micklefield House“ pastato, Evesham gatvėje. 1925 m. ji persikėlė į dabartinę vietą Somers gatvėje, į šiaurę nuo miesto centro.[173] Šiuo metu „Micklefield“ yra nepriklausoma mokykla, skirta 2-11 metų vaikams.[174]

Raigeto „St Mary's“ mokykla buvo įkurta 1950 m. kaip Šv. Marijos bažnyčios mokykla. Iš pradžių ji buvo skirta tik berniukams, tačiau nuo 2003 m. joje mokosi ir mergaitės.[175] Šiuo metu Raigeto „St Mary's“ mokykla yra bendrojo lavinimo dieninė mokykla, skirta 2-11 metų vaikams.[176]

Raigeto gimnazija

Raigeto gimnazijos ištakos siekia 1675 m., kuomet Henris Smitas, Londono Sičio seniūnas, paliko 150 svarų sterlingų palikimą įsigyti „laisvosios mokyklos“ žemės valdą. Pirmasis direktorius, kunigas Džonas Viljamsonas, buvo Raigeto vikaras, o per pirmuosius du šimtmečius keli mokyklos vadovai buvo parapijos kunigai. 1861 m. mokykla tapo gimnazija ir maždaug tuo pačiu metu buvo perstatyta daug originalių mokyklos pastatų. Pagal 1944 m. Švietimo įstatymą (angl. Education Act 1944) mokyklą perėmė Sario grafystės taryba, tačiau 1976 m. ji tapo nepriklausoma. Tais pačiais metais mergaitės buvo priimtos mokytis tik į paskutiniąją klasę, o nuo 1993 m. mokykloje mergaitės galėjo mokytis visose klasėse. 2003 m. ji susijungė su Raigeto „St Mary's Prep“ bei „Chinthurst“ mokyklomis. Nuo 2017 m. visos trys mokyklos kartu ugdo apie 1 500 mokinių nuo 3 iki 18 metų amžius. 2017 m. buvo įsteigtas tarptautinis gimnazijos skyrius, kuris bendradarbiaudamas su „Kaiyuan“ švietimo fondu planuoja įsteigti iki penkių mokyklų Kinijoje.[177]

„Dunottar“ mokykla

„Dunottar“ mokykla buvo įkurta 1926 m. ir pavadinta pagal Dunotaro pilį Aberdynšyre, kurioje 1651-1660 m. buvo saugomos Škotijos karūnos brangenybės. 1933 m. mokykla persikėlė į dabartinę vietą – 1867 m. pastatytą buvusį „High Trees“ namą.[178][179] Šiuo metu „Dunottar“ mokykla yra nepriklausoma mokykla, skirta 11-18 metų vaikams.[180] 2014 m. ji tapo „United Learning“ mokyklų grupės dalimi.[178]

Kitos mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į pietus nuo miesto esantis Raigeto „Valley“ koledžas yra buvęs mokinių globos skyrius, kuriame mokosi mokiniai, turėję elgesio problemų bendrojo lavinimo mokyklose.[181] Mieste yra dvi specialiosios mokyklos, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai: „Brooklands“ mokykla Wray Park gatvėje ir „Moon Hall“ koledžas Flanchford gatvėje netoli Li priemiesčio.

Maldos namai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Pirmą kartą bažnyčia Raigete paminėta XII a. pabaigoje, kuomet Hamelinas ir Izabelė Varenai, Sario grafas ir grafienė, padovanojo Crechesfeld bažnyčią Šv. Marijos Overio vienuolynui. Manoma, kad tuo metu bažnyčią sudarė nava, presbiterija ir galbūt centrinis bokštas.[182] Seniausios dabartinės Šv. Marijos bažnyčios dalys datuojamos apie 1200 m.[183] Vėlyvaisiais viduramžiais pastatas buvo kelis kartus išplėstas: XIII a. viduryje ir pabaigoje prie jo buvo prijungtos šiaurinė ir pietinė navos,[182] XIV a. – pietinė šventoriaus koplyčia,[183] o XV a. pirmoje pusėje į vakarų pusę perkeltas bokštas.[182] Viktorijos laikais vyko du reikšmingi rekonstrukcijos etapai. 1845 m. architektas Henris Vuderis atnaujino sienas, o 1874-1877 m. architektas Džordžas Gilbertas Skotas jaunesnysis įrengė naują stogo dangą ir atnaujino bokštą.[183]

Viduramžių pertvara, skirianti presbiteriją nuo navos, buvo restauruota H. Vuderio, kuris taip pat buvo atsakingas už didžiąją dalį dabartinių vitražų. Bažnyčios viduje yra keletas XVII ir XVIII a. paminklų, iš kurių didžiausias – paminklas Ričardui Labrokui (mirė 1730 m.), kuris pavaizduotas apsirengęs romėniškais drabužiais, o šalia jo – Justicijos ir Tiesos figūros.[183]

Raigeto malūno bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto malūno bažnyčia

Raigeto viržyno vėjo malūnas buvo pastatytas apie 1765 m., o paskutinį kartą veikė 1862 m.[184] Viršutinė malūno dalis yra apkalta lentomis, ant jos taip pat laikosi malūno sparnai.[185] 1880 m. apvalioji stoginė buvo pertvarkyta į Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios koplyčią, kurioje vasaros mėnesiais vyksta pamaldos. Manoma, kad tai vienintelis vėjo malūnas Anglijoje, naudojamas kaip bažnyčia.[184]

Raigeto viržyno bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto viržyno bažnyčia, esanti Flanchford gatvėje, buvo pastatyta 1907 m. kaip Šv. Marijos Magdalietės koplyčia. Ji pastatyta iš gofruotos cinkuotos geležies, kuri yra būdinga maždaug tuo pačiu metu statytoms vadinamoms „geležinėms bažnyčioms“.[186][187]

Šv. Morkaus bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Morkaus bažnyčia

Šv. Morkaus bažnyčia Alma gatvėje buvo atidaryta 1860 m., kad aptarnautų į šiaurę nuo geležinkelio stoties statomą naują gyvenamųjų namų kvartalą.[188] Ją suprojektavo architektų firma „Field & Hilton“.[189] Bokštas ir smailė buvo pristatyti 1863 m., tačiau 1919 m. smailė buvo nugriauta. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia smarkiai nukentėjo, todėl teko nugriauti pietinį transeptą. Daugumą langų sunaikino bombų sprogimai. 1955 m. buvo įrengtas naujas rytinis langas, kurį suprojektavo anglų vitražistas Frensis Spearas.[188]

Šv. Pilypo bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurės vakarus nuo miesto centro esanti Šv. Pilypo bažnyčia buvo pastatyta 1863 m., iš pradžių kaip Šv. Morkaus bažnyčios koplyčia.[190] Bažnyčios sakykla buvo pastatyta 1898 m., o retabulas – 1919 m.[191] Po Pirmojo pasaulinio karo rytinė bažnyčios dalis buvo pertvarkyta, kad būtų pakeltas grindų lygis, o 1957 m. presbiterija buvo praplėsta į navą.[192]

Šv. Luko bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1871 m. į pietus nuo miesto buvo atidaryta gotikinio stiliaus Šv. Luko bažnyčia. XX a. septintajame dešimtmetyje per audrą buvo apgadinta vakarinė bažnyčios dalis, o pažeista siena buvo pakeista skaidraus stiklo langu. Bažnyčia buvo išplėsta į vakarus, prie jos pristatytas priestatas, kuriame įrengta nakvynės prieglauda.[193]

Raigeto metodistų bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto metodistų bažnyčia

Nors metodizmo įkūrėjas Džonas Vizlis 1770-1775 m. Raigete lankėsi keturis kartus,[194] pirmoji metodistų koplyčia mieste buvo įkurta tik 1858 m. Dabartinė bažnyčia High gatvėje buvo pastatyta 1884 m.[195][196]

Šventosios Šeimos katalikų bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventosios Šeimos katalikų bažnyčia buvo pastatyta Yorke gatvėje, ant vietinio mecenato padovanotos žemės. Ji buvo pašventinta 1939 m. Bažnyčios „Mišių centras“ buvo įkurtas mediniame pastate Vudhače, bet po beveik 50 metų veiklos 2003 m. buvo uždarytas.[197]

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Menas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto vienuolyno muziejuje yra saugomas XVI a. pradžios Džono Lymdeno, paskutiniojo Raigeto vienuolio, portretas.[198] Miesto rotušėje saugomi keli meno kūriniai, įskaitant Henrio Tanvorto Velso (1828-1903 m.),[199] Džordžo Leono Litlio (1862-1941 m.)[200][201][202] ir Džordžo Huperio (1910-1994 m.) paveikslus.[203] Dailininkų Alfredo Volterio Viljamso (1823-1905 m.), Džeimso Tomaso Linelio (1826-1905 m.) ir Alberto Ernesto Botomlio (1873-1950 m.) peizažai, vaizduojantys Raigeto apylinkes, eksponuojami Lesterio muziejuje ir meno galerijoje,[204] Karališkajame paviljone ir muziejų fonde Braitone[205] bei Derbio muziejuje ir meno galerijoje.[206] Tarp mieste esančių viešojo meno kūrinių yra 1980 m. pietinėje London gatvės dalyje pastatyta baleto šokėjos Margo Fontein statula.[207][t]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigetas yra Šerloko Holmso apsakymo „Raigeto mįslė“ veiksmo vieta. Tai viena iš dvylikos sero Artūro Konano Doilio „Šerloko Holmso memuaruose“ esančių istorijų.[208][209]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asociacijos futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Reigate Priory F.C.“ futbolo klubas buvo įkurtas 1870 m., praėjus vos septyneriems metams po Futbolo Asociacijos įkūrimo. Visą savo istoriją klubas namų rungtynes žaidė Park Lane gatvėje esančioje aikštėje.

„South Park F.C.“ futbolo klubas buvo įkurtas 1897 m. ir nuo pat įkūrimo priklauso „Redhill & District“ futbolo lygai. Iš pradžių klubas namų rungtynes žaidė Pietų parko rajone, tarp Crescent ir Church gatvių. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje jis persikėlė į dabartines patalpas Whitehall Lane gatvėje.[210]

Kriketas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto vienuolyno parko kriketo klubas buvo įkurtas 1852 m., tačiau manoma, kad ši sporto šaka mieste buvo žaidžiama nuo 1770-ųjų.[211][u] Pirmosios užregistruotos rungtynės klubo aikštelėje įvyko 1853 m. tarp Rytų Sario ir Vakarų Sasekso komandų.

Golfas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Reigate Heath“ golfo aikštyno klubas ir malūno bažnyčia

„Reigate Heath“ golfo klubas buvo įkurtas 1895 m. Leidimas įrengti 9 duobučių aikštyną viržyne buvo suteiktas su sąlyga, kad klubo nariai vyrai ir moterys turės lygias teises.[212]

18 duobučių „Reigate Hill“ golfo aikštyną įrengė dizaineris Deividas Viljamsas.[213]

Regbio lyga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Old Reigatian R.F.C.“ regbio klubas buvo įkurtas 1927 m. Iš pradžių klubas namų rungtynes žaidė St Alban's gatvėje, bet po metų persikėlė į Home Farm gatvę, Merstame. 1946 m. jis persikėlė į dabartinę aikštę Park Lane gatvėje, o dabartinis klubo pastatas buvo atidarytas 2012 m. Nuo 2022 m. klubas žaidžia „London Two South West“ lygoje.[214]

Žymūs pastatai ir lankytini objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kranstono biblioteka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kranstono biblioteka buvo atidaryta 1701 m. ir yra seniausia viešoji biblioteka Anglijoje.[215] Pirmiausia ji buvo skirta Evelo arkidiakonijos dvasininkams, tačiau 1708 m. ji buvo išplėsta.[216] Biblioteka pavadinta jos įkūrėjo Endriu Kranstono, kuris 1697-1708 m. buvo Raigeto vikaras, vardu. Ji yra įsikūrusi Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios zakristijos pirmajame aukšte. Bibliotekos kolekcijoje sukaupta daugiau kaip 2000 knygų, dauguma jų išleistos XVII ir XVIII a.[215]

Naujoji rotušė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rotušė, Castlefield gatvė

Dabartinė rotušė buvo baigta statyti 1901 m. vietoj senosios rotušės High gatvėje. Ją meno ir amatų stiliumi suprojektavo architektūros įmonė „Macintosh and Newman“[217] ir iš pradžių buvo vadinama „savivaldybės pastatais“.[218] Atidarymo metu pastate taip pat veikė policijos nuovada ir teismai, tačiau 1943 m. policija persikėlė į naujas patalpas Reigate gatvėje,[219] o teismų tarnyba iš pastato išsikėlė aštuntojo dešimtmečio pradžioje.[220] Rotušė yra Raigeto ir Banstedo rajono tarybos būstinė nuo pat jos įkūrimo 1974 m. balandžio 1 d.

Senoji rotušė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji rotušė, esanti rytiniame High gatvės gale, buvo pastatyta apie 1728 m.[221] Ji pastatyta vietoje koplyčios, skirtos šventajam Tomui Beketui. Po Reformacijos koplyčia tapo turgaus pastatu. Apie 1785 m. pastatas buvo nugriautas, o vietoj jo pastatytas dabartinis raudonų plytų statinys.[222] Pastate buvo įsikūrusi Raigeto rajono savivaldybės taryba nuo pat jos įkūrimo 1863 m.,[223] kol 1901 m. ji persikėlė į naująją rotušę Castlefield gatvėje.[224] 1922 m. vietos mecenatas Randalas Voganas nusipirko senąją rotušę ir padovanojo ją rajono tarybai.[225][v]

Raigeto fortas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto fortas, esantis ant Raigeto kalvos, yra viena iš 13 Londono gynybinių pozicijų, pastatytų 1890-aisiais.[226] Pirmiausia jos buvo skirtos pėstininkų redutams, kurias būtų galima naudoti prancūzų invazijos atveju. 1898 m. baigtas statyti Raigeto fortas yra vienas didžiausių iš 116 km gynybinės linijos fortų. Jis buvo sudarytas iš žemių pylimo, o iš jo atsivėrė puikus vaizdas į pietus nuo Raigeto. Tarp išlikusių pastatų yra ir sandėlis, kuriame buvo laikomi šaudmenys.[227][228] 1907 m. Raigeto fortas buvo paskelbtas nereikalingu, o žemė parduota. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis buvo naudojamas kaip šaudmenų sandėlis, o per Antrąjį pasaulinį karą, manoma, buvo naudojamas kaip britų armijos Pietryčių vadavietės ryšių stotis.[229] 2000-ųjų pradžioje fortas buvo restauruotas ir yra atviras visuomenei.[230][231]

Raigeto kalvos pėsčiųjų tiltas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto kalvos pėsčiųjų tiltas

Raigeto kalvos pėsčiųjų tiltas yra nutiestas virš A217 kelio, einančio į šiaurę nuo miesto. Jis baigtas statyti 1910 m., jo ilgis – 30 m. Jis pastatytas naudojant Fransua Henebiko konstrukcijos metodą ir yra vienas pirmųjų gelžbetoninių tiltų Anglijoje.[232] Jis pakeitė 1825 m. pastatytą ankstesnį kabantį tiltą.[158][233]

„Wray Common“ malūnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Wray Common“ malūnas

„Wray Common“ vėjo malūnas buvo pastatytas 1824 m. į šiaurės rytus nuo miesto centro. Malūnas pastatytas iš degtų plytų ir turi metalinį stogą.[234] Iki 1895 m. malūne buvo malami kukurūzai, o vėliau jis tapo žemės ūkio prekių parduotuve. XX a. septintajame dešimtmetyje jis buvo paverstas keturių aukštų privačia rezidencija. 2004-2007 m. buvo vykdoma pastato restauravimo programa, kurios metu buvo sumontuoti nauji neveikiantys malūno sparnai.[235]

Parkai ir atviros erdvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilies sodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilies sklype esantys sodai, užimantys apie 2 ha plotą, buvo įrengti 1870-aisiais. 1873 m. Somerso baronas juos išnuomojo rajono tarybai, tačiau nuosavybės teisę į juos taryba įgijo tik 1921 m.[48] Piliakalnio viršūnėje esanti akmeninė piramidė tarnauja kaip vartai į apačioje esančią Baronų olą.[236][237]

Gatono parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gatono parkas, esantis maždaug už 3 km į šiaurę nuo Raigeto, yra 234 ha ploto parkas į pietus nuo nusidriekusių Šiaurės žemakalnių šlaitų. Jo ištakos – viduramžių elnynas, kuris buvo įkurtas Gatono dvaro domene. XVII a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose anglų sodininko Lanseloto Brauno sukurtame kraštovaizdyje yra 11 ha ploto dekoratyvinis ežeras.[238] Parkas visuomenei atviras kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį nuo vasario iki spalio mėn.[239]

Vienuolyno parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920 m. Raigeto vienuolyno teritoriją įsigijo vietos mecenatas Randalas Voganas, kuris padovanojo žemę rajono tarybai, „kad būtų išsaugotas natūralus jos grožis, o ja galėtų naudotis bei ramiai mėgautis visuomenė“.[68][v] 58 ha ploto parkas visuomenei buvo atidarytas 1946 m. 2007 m. rajono taryba pradėjo restauravimo projektą, iš dalies finansuojamą 4,2 mln. svarų sterlingų loterijos dotacijos lėšomis.[240] Parke yra pagal architekto Dominiko Pero projektą pastatytas paviljonas, kuriame įrengta kavinė.[241][242] Parke yra vaikų žaidimų aikštelė, teniso kortai ir riedlenčių parkas, taip pat pasivaikščiojimo takai, sodai ir ežeras.[243]

Raigeto viržynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raigeto viržynas yra 65 ha „ypatingos mokslinės svarbos teritorija“, esanti į vakarus nuo miesto centro. Didelę teritorijos dalį užima atviri viržynai ir rūgščios dirvos, kuriose vyrauja šilinis viržis, pilkoji erika ir lanksčioji šluotsmilgė. Šiose vietovėse taip pat aptinkama prožirnių ir dobilų. Teritorijoje be to yra juodalksnių miškas, kuriame auga paprastoji linksmė, durpyninė našlaitė, pelkinė raistenė ir reta žiloji viksva. Rytiniame viržyno pakraštyje yra pelkėta pieva, kurioje auga pelkinė vingiorykštė, miškinis skudutis, pelkinė puriena ir rausvoji gegūnė.[244]

Pietų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į vakarus nuo Vudhačo esantis Pietų parkas yra 4,25 ha ploto poilsio aikštelė, kuri priklauso Pietų parko sporto asociacijai. Parke yra įrengtos sporto aikštelės ir vaikų žaidimų aikštelė.[245] 2021 m. gruodžio mėn. atidaryta nauja kalnų ir BMX dviratininkams skirta trasa, finansuota dviem 20 000 svarų sterlingų dotacijomis.[246] Nuo 1934 m. spalio mėn. parką prižiūri labdaros organizacija „Fields in Trust“.[245]

Įžymūs gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Džonas Foksas (1516/17–1587 m.) – martirologas, apie 1548–1559 m. dirbęs Raigeto pilyje Sario grafo vaikų auklėtoju.[247]
  • Džonas Parsonsas (1639–1717 m.) – verslininkas ir politikas, 1703 m. Londono lordas-meras, nuo 1681 m. iki mirties gyvenęs Raigeto vienuolyne.[62][63]
  • Anė Aleksander (1774/5–1861 m.) – bankininkė, didžiąją gyvenimo dalį gyvenusi Raigete.[248]
  • Džordžas Viljamas Aleksanderis (1802–1890 m.) – bankininkas, filantropas, Anės Aleksander sūnus, nuo 1853 m. iki mirties gyvenęs Vudhače.[249]
  • Viljamas Harisonas Einsvortas (1805–1882 m.) – istorinių romanų rašytojas, pastarąją gyvenimo dalį gyvenęs Raigete.[250]
  • Džordžas Laksfordas (1807–1854 m.) – botanikas, gyvenęs Raigete iki 1834 m. 1838 m. išleido knygą „Raigeto apylinkių flora“.[251]
  • Anė Maning (1807–1879 m.) – rašytoja, 1850–1878 m. gyvenusi ant Raigeto kalvos.[252]
  • Džeimsas Kadvortas (1817–1899 m.) – geležinkelių inžinierius, 1879–1899 m. gyvenęs Raigete.[253]
  • Frensis Fritas (1822–1898 m.) – fotografas, 1860 m. Raigete įkūręs leidybos įmonę.[254]
  • Edvardas Franklendas (1825–1899 m.) – organinių metalų chemikas, 1885 m. ant Raigeto kalvos įkūręs nepriklausomą laboratoriją.[255]
  • Margaret Krosfild (1859–1952 m.) – geologė, didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenusi mieste.[256]
  • Fredas Stryteris (1879–1975 m.) – sodininkas ir transliuotojas, būdamas 12 metų pirmą kartą įsidarbino šalia Raigeto kalvos ir dirbo miestelyje iki 1897 m.[257]
  • H. M. Beitemanas (1887–1970 m.) – karikatūristas ir iliustratorius, nuo 1918 m. 14 metų gyvenęs Raigete.[258]
  • Klifas Maiklmoras (1919–2016 m.) – transliuotojas, didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį gyvenęs Raigete.[259]
  • Bobas Dou (1920–2010 m.) – Britanijos mūšio asas, gimęs Raigete.[260][261]
  • Rėjus Alanas (1930–2010 m.) – ventrologas ir rašytojas, gyvenimo pabaigoje gyvenęs Raigete.[262][263]
  • Maksas Čiltonas (g. 1991 m.) – lenktynininkas, gimęs Raigete[264] ir mokęsis Raigeto „St Mary's“ mokykloje.[265]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Londone buvo rastos romėnų laikotarpio plytelės, kilusios iš Raigeto. Tikėtina, kad keramika buvo gabenama į Londinium turgus.[29]
  2. ↑ Raigeto parapijos padalijimas į dvi atskiras administracines sritis yra neįprastas Sario miestams.[41]
  3. ↑ Baklandas ir Natfildas atitinkamai buvo prijungti prie Mol Valio ir Tandridžo apygardų.
  4. ↑ Vietinė legenda byloja, kad 1215 m. po Raigeto pilimi esančioje Baronų oloje buvo parengta Magna Carta Libertatum, tačiau mokslininkai sutaria, kad ši istorija neatitinka realybės.[46] Anksčiausiai pilies urvų sistema buvo paminėta 1586 m.[47]
  5. ↑ Viktorijos laikotarpio pabaigoje į rytus nuo pilies esantys laukai buvo naudojamai kaip kriketo aikštelė.[48] Per laukus buvo nutiestas naujas Castlefield kelias, o vakarinėje pusėje pastatyti savivaldybės pastatai, buvo atidaryti 1901 m.[49]
  6. ↑ Penktojo grafo tėvai Hamelinas ir Izabelė Varenai anksčiau buvo padovanoję Raigeto bažnyčią Sadarko Šv. Marijos Overio augustinų vienuolynui.[53]
  7. ↑ Nuo 1190-ųjų iki mažiausiai 1291 m. Dorkingo Šv. Martyno bažnyčia mokėjo 6 svarų sterlingų metinę pensiją Luiso vienuolynui Rytų Sasekse.[56]
  8. ↑ Vėliau Raigeto vienuolynui buvo suteiktos žemės Burstou[55] ir Vesthamble, taip pat Švento Mykolo bažnyčios, Miklehame, globa.[54]
  9. ↑ Rytiniame vienuolyno bažnyčios gale esantis šventorius tapo privačia Hovardų koplyčia.[59]
  10. ↑ Džonas Parsonsas buvo vienas iš kelių Londono verslininkų, kurie 1665-1666 m. didžiojo maro metu nusprendė perkelti savo gyvenamąsias vietas iš miesto.[64]
  11. ↑ Viduramžiais prekės paprastai buvo gabenamos ne vežimais, o pakinkytais arkliais.[71]
  12. ↑ Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Kingstonas prie Temzės veikė kaip rytinės Sario dalies „uostas“, iš kurio prekės Temze galėjo būti gabenamos į Londoną ir kitur.[72]
  13. ↑ 1466 m. Ričardas Džėjus iš Krolio testamentu paliko pinigų „naujojo kelio tarp Krolio ir Raigeto remontui“.[74]
  14. ↑ Raigeto geležinkelio stotis iki 1898 m. vadinosi „Reigate Town“ geležinkelio stotimi.[81]
  15. ↑ XVI ir XVII a. dokumentai rodo, kad apynius apylinkėse augino smulkūs ūkininkai, o linai buvo svarbi antrinė kultūra. Nėra išlikusių duomenų, kad Raigete būtų auginami rugiai.[87]
  16. ↑ 1760 m. liepos-spalio mėn. pro Raigetą į Braitoną vyko apie 400 lankytojų, 1787 m. tuo pačiu laikotarpiu – 2000, o 1811 m. vasarą – nuo 12 000 iki 15 000.[97]
  17. ↑ Glovers gatvė yra pavadinta Ambrozo Gloverio, žemės nuomininko prieš ją užstatant, vardu.[100]
  18. ↑ 1940 m. rugsėjį Evesham ir West gatvių sankryžoje nukritus dviem bomboms buvo sužeisti Kanados kariai.[124]
  19. ↑ Kolio kalvos vandens bokštą 1911 m. pastatė „Sutton District Water“ bendrovė, įsigijusi „Kingswood and District Water“ bendrovę.[134]
  20. ↑ Statula žymi namo, kuriame 1919 m. gimė M. Fontein, vietą.[207]
  21. ↑ Manoma, kad kriketo žaidėjas Tomas Vaitas, mušėjas, dėl kurio 1771 m. rungtynėse tarp „Chertsey“ ir „Hambledon“ kriketo klubų kilo vadinamasis „ginčas dėl lazdos“, didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno Raigete.[211]
  22. ↑ 22,0 22,1 Randalo Vogano dosnumas Raigetui įamžintas dviejų vietinių gatvių pavadinimuose: Randal Crescent ir Vogan Close.[68]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Gover, J.E.B; Mawer, A.; Stenton, F.M. (1934). The place-names of Surrey. Cambridge: Cambridge University Press. p. 281–282.
  2. ↑ Robert, Poulton (1980). „Cherchefelle and the origins of Reigate“ (PDF). London Archaeologist. 3 (16): 433–436. doi:10.5284/1070630. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-29.
  3. ↑ 3,0 3,1 Gover, J.E.B; Mawer, A.; Stenton, F.M. (1934). The place-names of Surrey. Cambridge: Cambridge University Press. p. 304–305.
  4. ↑ Camden, William (1637) [1586]. Britain, or A chorographicall description of the most flourishing kingdomes, England, Scotland, and Ireland, and the ilands adjoyning. Vertė Holland, Philémon. F.K.R.T and I.L. p. 296.
  5. ↑ „Conservation Area Map“ (PDF). Reigate and Banstead Borough Council. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-05-13. Nuoroda tikrinta 2022-11-29.
  6. ↑ Historic England. „The Skimmington Castle Public House (1029061)“. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
  7. ↑ 7,0 7,1
  8. ↑ „Local statistics - Office for National Statistics“. neighbourhood.statistics.gov.uk. Suarchyvuota iš originalo 2015-06-04. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  9. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 47. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  10. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 51. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  11. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 11–13. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  12. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 77. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  13. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 80-82. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  14. ↑ Gallois, RW; Edmunds, MA (1965). The Wealden District. British Geological Survey. ISBN 0-11-884078-9.
  15. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 37. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  16. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 179. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  17. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 177. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  18. ↑ Michette M, Viles H, Vlachou C, Angus I (2020). „The many faces of Reigate Stone: an assessment of variability in historic masonry based on Medieval London's principal freestone“. Heritage Science. 8: 80. doi:10.1186/s40494-020-00424-w.
  19. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 100. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  20. ↑ Dines, HG; Edmunds, FH; Chatwin, CP; Stubblefield, CJ (1933). The geology of the country around Reigate and Dorking: Explanation of one-inch geological sheet 286, new series. London: British Geological Survey. p. 180. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  21. ↑ Maslin, Simon (2020-04-03) [2019-09-04]. „Barbed and tanged arrowhead“. The Portable Antiquities Scheme. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  22. ↑ Hooper, Wilfrid (1937). „A palaeolith from Surrey“. The Antiquaries Journal. 17 (3): 318. doi:10.1017/S0003581500094403. S2CID 164049561.
  23. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 13. ISBN 978-0-90-396712-9.
  24. ↑ Williams, David (2012 m. vasario mėn.). „A Bronze Age gold penannular ring from Reigate“ (PDF). Surrey Archaeological Society Bulletin. 431: 17. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  25. ↑ Williams, David (1994 m. kovo mėn.). „A late Bronze Age spearhead from Priory Park, Reigate“ (PDF). Surrey Archaeological Society Bulletin. 282: 19. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  26. ↑ Hooker, Rose; English, Judie (2010 m. spalio mėn.). „Reigate Heath Archaeological Survey“ (PDF). Surrey Archaeological Society Bulletin. 425: 17–19. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  27. ↑ 27,0 27,1 „Roman tile kiln excavated at Doods Road Reigate“. Surrey County Council. 2014-12-18. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-21. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  28. ↑ Masefield, Robert (1994 m. kovo mėn.). „New evidence for a Roman tilery at Reigate in Surrey“ (PDF). Surrey Archaeological Society Bulletin. 282: 17–18. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  29. ↑ 29,0 29,1 29,2 29,3 Robertson, Jane (2003 m. birželio mėn.) [2001 m. kovo mėn.]. „Extensive Urban Survey of Surrey: Reigate“ (PDF). Surrey County Archaeological Unit. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  30. ↑ Williams, David (2011 m. vasario mėn.). „A Roman site at Slipshatch Road, Reigate“ (PDF). Surrey Archaeological Society Bulletin. 425: 8–9. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  31. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 22. ISBN 978-0-90-396712-9.
  32. ↑ Poulton, Robert (1986). „Excavations on the site of the Old Vicarage, Church Street, Reigate, 1977-82, Part I Saxo-Norman and earlier discoveries“ (PDF). Surrey Archaeological Collections. 77: 17–94. doi:10.5284/1069111. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  33. ↑ „Surrey Domesday Book“. Suarchyvuotas originalas 2007-07-15.
  34. ↑ Powell-Smith A (2011). „Reigate“. Open Domesday. Suarchyvuota iš originalo 2020-11-01. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  35. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 20-21. ISBN 978-0-90-396712-9.
  36. ↑ „A Vision of Britain: First mention of Redhill, units and statistics“. Portsmuto universitetas. Suarchyvuotas originalas 2015-01-07.
  37. ↑ 37,0 37,1 O'Connell, M (1977). „Historic Towns in Surrey“ (PDF). Surrey Archaeological Society Research Volumes. 5: 41. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-01-30. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  38. ↑ Chisholm, Hugh, red. (1911). „Norfolk, Earls and Dukes of“. Encyclopædia Britannica. 19. Cambridge University Press. p. 744.
  39. ↑ Chisholm, Hugh, red. (1911). „Arundel, Earls of“. Encyclopædia Britannica. 2. Cambridge University Press. p. 706–709.
  40. ↑ Kümin, Beat A (1996). The shaping of a community: the rise and reformation of the English parish, c. 1400-1560. Aldershot: Scholar. p. 250-255. ISBN 978-1-85-928164-2.
  41. ↑ 41,0 41,1 41,2 Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 4-5. ISBN 978-0-95-523101-8.
  42. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 180-191. ISBN 978-0-90-396712-9.
  43. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 190. ISBN 978-0-90-396712-9.
  44. ↑ Historic England. „Reigate Castle Gateway (Grade II) (1188787)“.
  45. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 44. ISBN 978-0-90-396712-9.
  46. ↑ Douglas, Roy (2016). Redhill & Reigate through time. Stroud: Amberley Publishing. p. 15. ISBN 978-1-44-563323-7.
  47. ↑ „Barons' Cave, Reigate“. The Time Chamber. 2022. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-07. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  48. ↑ 48,0 48,1 48,2 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 46-47. ISBN 978-0-90-396712-9.
  49. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 189. ISBN 978-0-90-396712-9.
  50. ↑ „Reigate Caves“. Wealden Cave and Mine Society. 2021. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-04. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  51. ↑ Capper, Ian (2009-05-29). „TQ2449: Priory Pond“. Geograph. Suarchyvuota iš originalo 2019-09-09. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
  52. ↑ Historic England. „Reigate Priory (Grade I) (1188089)“.
  53. ↑ 53,0 53,1 Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 11-12.
  54. ↑ 54,0 54,1 54,2 54,3 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 68-69. ISBN 978-0-90-396712-9.
  55. ↑ 55,0 55,1 Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 13-14.
  56. ↑ Blair, J (1980). „The Surrey endowments of Lewes Priory before 1200“ (PDF). Surrey Archaeological Collections. 72: 97–126. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-11-30 21. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  57. ↑ 57,0 57,1 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 71. ISBN 978-0-90-396712-9.
  58. ↑ Moore, Alan (2006-12-27). „Reigate Priory and its owners“. Redhill and Reigate Life. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-02.
  59. ↑ 59,0 59,1 Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 21-22.
  60. ↑ Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 24-25.
  61. ↑ Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 28-29.
  62. ↑ 62,0 62,1 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 73. ISBN 978-0-90-396712-9.
  63. ↑ 63,0 63,1 Moore, Alan (2007-01-23). „Gates were too close to a pub“. Redhill and Reigate Life. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-02.
  64. ↑ Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 32.
  65. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 73-74. ISBN 978-0-90-396712-9.
  66. ↑ Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 44.
  67. ↑ Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 63-65.
  68. ↑ 68,0 68,1 68,2 68,3 Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 86-87.
  69. ↑ Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 106-107.
  70. ↑ 70,0 70,1 Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 114-115.
  71. ↑ 71,0 71,1 71,2 Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 7. ISBN 978-0-95-523101-8.
  72. ↑ Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 52. ISBN 978-0-95-523101-8.
  73. ↑ 73,0 73,1 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 82-83. ISBN 978-0-90-396712-9.
  74. ↑ 74,0 74,1 Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 23-24. ISBN 978-0-95-523101-8.
  75. ↑ Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 23. ISBN 978-0-95-523101-8.
  76. ↑ Ward, Audrey (1998). Discovering Reigate Priory. Bluestream. p. 51-52.
  77. ↑ Historic England. „The Tunnel (Grade II) (1241366)“.
  78. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 91. ISBN 978-0-90-396712-9.
  79. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 177. ISBN 978-0-90-396712-9.
  80. ↑ Jackson, AA (1988). Dorking's Railways. Dorking: Dorking Local History Group. p. 7. ISBN 1-870912-01-2.
  81. ↑ Mitchell, Vic; Smith, Keith (1989). Guildford to Redhill. Midhurst: Middleton. p. Fig. 97. ISBN 978-0-90-652063-5.
  82. ↑ „Southern Railway Developments“. The Times (45724). 1931-01-19. p. 9.
  83. ↑ Asher, Wayne (2018). Rings Around London: Orbital motorways and the battle for homes before roads. Crowthorne: Capital History. p. 115. ISBN 978-1-85-414421-8.
  84. ↑ Petty, John (1985-10-05). „Cracked M25 link to open“. Daily Telegraph (40526). London. p. 36.
  85. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 40. ISBN 978-0-90-396712-9.
  86. ↑ 86,0 86,1 Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 52-53. ISBN 978-0-95-523101-8.
  87. ↑ Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 10-11. ISBN 978-0-95-523101-8.
  88. ↑ Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 16. ISBN 978-0-95-523101-8.
  89. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 25-26. ISBN 978-0-90-396712-9.
  90. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 77. ISBN 978-0-90-396712-9.
  91. ↑ 91,0 91,1 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 96. ISBN 978-0-90-396712-9.
  92. ↑ Farries, Kenneth G.; Mason, Martin T. (1966). The windmills of Surrey and inner London. London: Skilton. p. 184–188.
  93. ↑ Farries, Kenneth G.; Mason, Martin T. (1966). The windmills of Surrey and inner London. London: Skilton. p. 191–193.
  94. ↑ Farries, Kenneth G.; Mason, Martin T. (1966). The windmills of Surrey and inner London. London: Skilton. p. 179–180.
  95. ↑ 95,0 95,1 Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 65-66. ISBN 978-0-95-523101-8.
  96. ↑ Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 57. ISBN 978-0-95-523101-8.
  97. ↑ 97,0 97,1 97,2 Greenwood, Jeremy (2008). Turnpikes and the Economy - the Case of Reigate 1697-1831. Lymington: Jeremy Greenwood. p. 38-39. ISBN 978-0-95-523101-8.
  98. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 178-179. ISBN 978-0-90-396712-9.
  99. ↑ 99,0 99,1 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 182-183. ISBN 978-0-90-396712-9.
  100. ↑ 100,0 100,1 Ingram, Alan; Pendrill, Malcolm (1982). Reflections of Yesterday: A retrospective look at Reigate and Redhill. p. 51. ISBN 978-0-95082300-3.
  101. ↑ Lovell, Cara (2004-08-04). „Rediscover the Great Doods“. Redhill and Reigate Life. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  102. ↑ Moore, Alan (2007-03-09). „A lady not partial to a drink“. Redhill and Reigate Life. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  103. ↑ Capper, Ian (2009-11-28). „TQ2548: Western Parade, Woodhatch“. Geograph. Suarchyvuota iš originalo 2019-08-27. Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  104. ↑ Powell, Tony (2000). Reigate and Redhill in Bygone Days. Redhill: Redhill Centre for Local and Family History. pp. 71–72. ISBN 978-0-95375321-5.
  105. ↑ 105,0 105,1 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 144-146. ISBN 978-0-90-396712-9.
  106. ↑ Butt, C.R. (1959). „Surrey and the Civil War“. Journal of the Society for Army Historical Research. 37 (149): 13–20. JSTOR 44226916.
  107. ↑ Ingram, Alan (1992). Social Scenes of Yesterday: Glimpses of Reigate and Redhill: 1900-1920. p. 46. ISBN 978-0-95-192110-4.
  108. ↑ Mitchell, Vic; Smith, Keith (1989). Guildford to Redhill. Midhurst: Middleton. p. Fig. 99. ISBN 978-0-90-652063-5.
  109. ↑ „Hillfield Red Cross Hospital“. Lost Hospitals of London. 2011 m. gegužės mėn. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  110. ↑ „The Croft Home“. Lost Hospitals of London. 2009 m. lapkričio mėn. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  111. ↑ Ingram, Alan (1992). Social Scenes of Yesterday: Glimpses of Reigate and Redhill: 1900-1920. p. 56-57. ISBN 978-0-95-192110-4.
  112. ↑ „The Beeches Auxiliary Military Hospital“. Lost Hospitals of London. 2011 m. gegužės mėn. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  113. ↑ 113,0 113,1 Slaughter, Stanley (2004). Redhill & Reigate: A history and celebration. Salisbury: Frith Book Company Ltd. p. 98–99. ISBN 978-1-84-589651-5.
  114. ↑ Ogley, Bob (1995). Surrey at war 1939-1945. Brasted Chart: Froglets. p. 25. ISBN 978-1-87-233765-4.
  115. ↑ Pilkington, Len (1997). Surrey airfields in the Second World War. Newbury: Countryside Books. p. 196. ISBN 978-1-85-306433-3.
  116. ↑ Ogley, Bob (1995). Surrey at war 1939-1945. Brasted Chart: Froglets. p. 89. ISBN 978-1-87-233765-4.
  117. ↑ Harding, Keith (1998). Reigate and Redhill: Past and Present. Stroud: Sutton Publishing Ltd. p. 26. ISBN 978-0-75-091653-0.
  118. ↑ 118,0 118,1 Powell, Tony (2000). Reigate and Redhill in Bygone Days. Redhill: Redhill Centre for Local and Family History. p. 71. ISBN 978-0-95375321-5.
  119. ↑ Ogley, Bob (1995). Surrey at war 1939-1945. Brasted Chart: Froglets. p. 171. ISBN 978-1-87-233765-4.
  120. ↑ Crook, Paul (2000). Surrey Home Guard. Midhurst: Middleton Press. p. 25. ISBN 978-1-90-170657-4.
  121. ↑ Crook, Paul (2000). Surrey Home Guard. Midhurst: Middleton Press. p. 69. ISBN 978-1-90-170657-4.
  122. ↑ Crook, Paul (2000). Surrey Home Guard. Midhurst: Middleton Press. p. 71. ISBN 978-1-90-170657-4.
  123. ↑ Ogley, Bob (1995). Surrey at war 1939-1945. Brasted Chart: Froglets. p. 144. ISBN 978-1-87-233765-4.
  124. ↑ Harding, Keith (1998). Reigate and Redhill: Past and Present. Stroud: Sutton Publishing Ltd. p. 100. ISBN 978-0-75-091653-0.
  125. ↑ „Reigate Hill WW2 plane crash memorial unveiled“. BBC News. London. 2015-03-19. Suarchyvuota iš originalo 2021-08-26. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  126. ↑ „Reigate“. UK Parliament. Suarchyvuota iš originalo 2021-08-07. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  127. ↑ „Your Councillors“. Surrey County Council. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  128. ↑ Armstrong, Julie (2020-10-15). „Surrey County Council set to be based in Surrey for first time in 55 years“. Surrey Live. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-03. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  129. ↑ Armstrong, Julie (2020-12-24). „After 127 years, County Council finally moves back into Surrey“. Guildford Dragon. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  130. ↑ Drapans, Will (2015-04-17). „Town Twinning“. Reigate & Banstead Borough Council. Suarchyvuota iš originalo 2021-08-07. Nuoroda tikrinta 2022-12-06.
  131. ↑ „UNITED KINGDOM: Major Cities in England“. City Population. Nuoroda tikrinta 2022-12-06.
  132. ↑ 132,0 132,1 Crocker, Glenys (1999). Surrey's Industrial Past (PDF). Guildford: Surrey Industrial History Group. p. 75. ISBN 978-0-95-239188-3. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-08-09. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  133. ↑ 133,0 133,1 133,2 133,3 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 176. ISBN 978-0-90-396712-9.
  134. ↑ Capper, Ian (2009-02-01). „Colley Hill Water Tower“. Geograph. Suarchyvuota iš originalo 2019-09-17. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  135. ↑ 135,0 135,1 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 181-182. ISBN 978-0-90-396712-9.
  136. ↑ 136,0 136,1 136,2 Tarplee, Peter (2007). „Some public utilities in Surrey: Electricity and gas“ (PDF). Surrey History. 7 (5): 262–272. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-02-05. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  137. ↑ Capper, Ian (2021-04-12). „TQ2650: Former Reigate Corporation Electricity Works“. UK Geograph. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  138. ↑ Crocker, Glenys (1999). Surrey's Industrial Past (PDF). Guildford: Surrey Industrial History Group. p. 118. ISBN 978-0-95-239188-3. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-08-09. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  139. ↑ Moore, Alan. „The Borough of Reigate Police Force“. Redhill & Reigate History. Suarchyvuota iš originalo 2013-09-04. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  140. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 174. ISBN 978-0-90-396712-9.
  141. ↑ Historic England. „Town Hall (1260489)“. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
  142. ↑ „Reigate Old Fire Station“. Fire Stations. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-12. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  143. ↑ „Our Fire Station“. Surrey County Council. Suarchyvuota iš originalo 2021-04-07. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  144. ↑ „Our Locations“. South East Coast Ambulance Service. Suarchyvuota iš originalo 2020-11-10. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  145. ↑ „Results for Hospitals in Reigate“. National Health Service. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  146. ↑ „GPs near Reigate“. National Health Service. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
  147. ↑ „World Airline Directory“. Flight International. 1980-07-26. Suarchyvuotas 274 originalas 2012-11-04. „Head Office: Europe House, Bancroft Road, Reigate, Surrey, Great Britain“ {{cite web}}: Patikrinkite |url= value (pagalba)
  148. ↑ 148,0 148,1 „Canon UK“. Canon. Suarchyvuotas originalas 2014-01-03. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  149. ↑ „Richmond in Surrey David Richmond + Partners' headquarters building for Canon in Reigate draws inspiration from an existing Regency villa to create a contemporary office complex with classical proport“. Architects' Journal. 2000-03-09. Suarchyvuota iš originalo 2014-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  150. ↑ „Locations“. Kimberly Clark. Suarchyvuotas originalas 2014-01-01. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  151. ↑ Seymour, Jenny (2013-11-11). „Reigate's Pilgrim Brewery comes of age after 30-year battle for survival“. This is Surrey Today. Suarchyvuotas originalas 2013-12-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  152. ↑ „East Surrey, Horley and Redhill bus timetables“. Surrey County Council. 2020-09-15. Suarchyvuota iš originalo 2021-04-20. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  153. ↑ „Reigate Map“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2018-03-22. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  154. ↑ „Reigate“. Southern Railway. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-22. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  155. ↑ „The Surrey Cycleway“ (PDF). Surrey County Council. 2019-07-07. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  156. ↑ „The Greensand Way long distance route“. Surrey County Council. 2020-12-17. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  157. ↑ „The Greensand Way“ (PDF). Surrey County Council. 2016-05-12. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  158. ↑ 158,0 158,1 Curtis, Neil; Walker, Jim (2007). North Downs Way. National Trail Guides. London: Aurum Press Ltd. p. 55–57. ISBN 978-1-84-513272-9.
  159. ↑ „Dovers Green School“. Greensand Multi-Academy Trust. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-18. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  160. ↑ „Wray Common Primary School“. Greensand Multi-Academy Trust. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-18. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  161. ↑ Goss, Mary G., red. (1995). Reigate and Redhill. The Archive Photograph series. Chalford. p. 85.
  162. ↑ Seymour, Jenny (2020-12-20). „Deteriorating Reigate Priory 'could be a wedding venue, library, museum or posh restaurant'“. Surrey Live. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-26. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
  163. ↑ „Reigate School“. Greensand Multi-Academy Trust. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-26. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
  164. ↑ Clarke, Ken (2005). The Royal Albert Orphanage and School. Bagshot: Surrey Heath Local History Club. p. 3. ISBN 0-9509945-5-3.
  165. ↑ 165,0 165,1 „School Timeline“. Royal Alexandra & Albert School. 2021. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  166. ↑ Clarke, Ken (2005). The Royal Albert Orphanage and School. Bagshot: Surrey Heath Local History Club. p. 35. ISBN 0-9509945-5-3.
  167. ↑ „School Overview“. Royal Alexandra & Albert School. 2021. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  168. ↑ „Royal Alexandra and Albert School“. Ofsted. 2020-10-08 October 2020. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-02. Nuoroda tikrinta 2021-10-02. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  169. ↑ „Why choose Reigate College?“. Reigate College. 2019. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  170. ↑ Anonymous (1985). Prospectus. Reigate: Reigate Sixth Form College. p. 5.
  171. ↑ Goss, Mary G., red. (1995). Reigate and Redhill. The Archive Photograph series. Chalford. p. 81.
  172. ↑ Capper, Ian (2009-05-16). „Reigate College“. UK Geograph. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  173. ↑ „History“. Micklefield School. 2021. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-06. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  174. ↑ „Welcome to Micklefield“. Micklefield School. 2021. Suarchyvuota iš originalo 2021-04-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  175. ↑ „History & Tradition“. Reigate St Mary's. 2021-09-24. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-10. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  176. ↑ „Welcome to Reigate St Mary's“. Reigate St Mary's. 2021-09-17. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-10. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  177. ↑ „History & Tradition“. Reigate Grammar School. 2021-03-11. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-10. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  178. ↑ 178,0 178,1 „Our History & Future“. Dunottar School. 2021 m. balandžio mėn. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-06. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  179. ↑ Historic England. „Dunottar School (High Trees) (Grade II) (1260767)“.
  180. ↑ „FAQs“. Dunottar School. 2021. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-28. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  181. ↑ „South East Surrey Short Stay School becomes Reigate Valley College“. surreymirror.co.uk. Suarchyvuotas originalas 2015-09-24. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.
  182. ↑ 182,0 182,1 182,2 Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 50-51. ISBN 978-0-90-396712-9.
  183. ↑ 183,0 183,1 183,2 183,3 Historic England. „Church of St Mary Magdalene (Grade II*) (1188125)“.
  184. ↑ 184,0 184,1 „New tail post for restored Reigate Heath windmill“. BBC News. 2010-08-24. Suarchyvuota iš originalo 2010-08-27. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  185. ↑ Historic England. „Reigate Heath Baptist Church, Reigate Heath Windmill (Grade II*) (1188125)“.
  186. ↑ „Heath Church, Reigate“. Heritage Open Days. 2021-05-24. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  187. ↑ „Heath Church, Reigate“. Borough Churches. 2021. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  188. ↑ 188,0 188,1 „History of St Mark's“. St Mark's Church. 2014. Suarchyvuota iš originalo 2017-01-06. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  189. ↑ „List of buildings of architectural and historic interest“. Reigate & Banstead Borough Council. 2014 m. gegužės mėn. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  190. ↑ „About St Philip's Church“. St Philip's Church. 2016. Suarchyvuota iš originalo 2020-02-03. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  191. ↑ Jones, H. Kay, red. (1963). The History of St Philip's Church, Reigate. Reigate: St Philip's Church Parochial Church Council. p. 6–7.
  192. ↑ Jones, H. Kay, red. (1963). The History of St Philip's Church, Reigate. Reigate: St Philip's Church Parochial Church Council. p. 9–10.
  193. ↑ A brief history of St Luke's Church, Reigate. St Luke's Church. 2021.
  194. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 143. ISBN 978-0-90-396712-9.
  195. ↑ „History“. Reigate Methodist. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-27. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  196. ↑ Liles, Lloyd (1985-05-24). „Lasting tributes to those in the service of Christ“. Surrey Mirror (5668). Rigate. p. 22.
  197. ↑ „Holy Family“. The Paish of the Nativity of the Lord. 2021-07-31. Suarchyvuota iš originalo 2021-09-27. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  198. ↑ „John Lymden (elected 1530, surrendered 1536), the Last Prior of Reigate“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  199. ↑ „Loading at the Quarry, Holmbury Hill, Henry Tanworth Wells“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  200. ↑ „Sheep in a Landscape, John Leon Little“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  201. ↑ „Evening Lake Scene, John Leon Little“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  202. ↑ „Cows in a landscape, John Leon Little“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  203. ↑ „The Garden at Loxwood, Redhill, George Hooper“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  204. ↑ „Reigate Heath, Surrey, Alfred Walter Williams“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  205. ↑ „Driving Sheep: A view from Reigate, Surrey, James Thomas Linnell“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  206. ↑ „Price's Lane, Reigate Surrey, Albert Ernest Bottomley“. Art UK. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  207. ↑ 207,0 207,1 Thorpe, Vanessa (2010-06-09). „Marking the spot where Peggy became Margot“. The Guardian. Suarchyvuotas originalas 2016-04-13.
  208. ↑ Conan Doyle, Arthur (1894). The Memoirs of Sherlock Holmes. London: Newnes. p. 121-144.
  209. ↑ Smith, Daniel (2014) [2009]. The Sherlock Holmes Companion: An Elementary Guide (Updated leid.). London: Aurum Press. p. 87. ISBN 978-1-78-131404-3.
  210. ↑ „Club history“. South Park F.C. 2020-10-30. Suarchyvuota iš originalo 2022-01-04. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  211. ↑ 211,0 211,1 „Club History“. Reigate Priory Cricket Club. Suarchyvuota iš originalo 2019-07-08. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  212. ↑ „Reigate Heath Golf Club“. EVALU18. 2022-03-25. Suarchyvuota iš originalo 2021-07-18. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  213. ↑ „Reigate Hill Golf Club, Surrey“. Reigate Hill Golf Club. 2018. Suarchyvuota iš originalo 2021-07-27. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  214. ↑ „About us“. Old Reigatian R.F.C. 2021-08-24. Suarchyvuota iš originalo 2022-07-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  215. ↑ 215,0 215,1 „Welcome“. Cranston Library. 2012-07-01. Suarchyvuota iš originalo 2021-02-27. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  216. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 63. ISBN 978-0-90-396712-9.
  217. ↑ Historic England. „Town Hall (1260489)“. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
  218. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 188-189. ISBN 978-0-90-396712-9.
  219. ↑ „Surrey Joint Police Force 1943-1947“. British Police History. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-07. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  220. ↑ „Policing Change 1951-1975“. Open University. Suarchyvuota iš originalo 2020-09-29. Nuoroda tikrinta 2022-12-15.
  221. ↑ Historic England. „The Old Town Hall (Grade II*) (1188608)“.
  222. ↑ Hooper, Wilfrid (1979) [1945]. Reigate: Its story through the ages. Guildford: Surrey Archaeological Society. p. 74-75. ISBN 978-0-90-396712-9.
  223. ↑ „Policing the Victorian Countryside 1851-1901“. Open University. Suarchyvuota iš originalo 2020-02-19. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  224. ↑ Historic England. „Town Hall (1260489)“. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
  225. ↑ Goss, Mary G., red. (1995). Reigate and Redhill. The Archive Photograph series. Chalford. p. 76.
  226. ↑ „Reigate Fort“. National Trust. 2017-03-14 [2015-06-26]. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-07. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  227. ↑ Beanse, Alec; Gill, Roger (2011). The London Mobilisation Centres. Hampshire: David Moore. p. 55–58. ISBN 978-0-95-484537-7.
  228. ↑ Historic England. „Reigate Fort (Grade II) (1019245)“.
  229. ↑ „History of Reigate Fort at Reigate Hill and Gatton Park“. National Trust. 2015-11-20 [2015-07-17]. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-20. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  230. ↑ „Reigate Fort“ (PDF). National Trust. 2009-04-01. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-10-10. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  231. ↑ Watkins, Jack (2021-02-03) [2015-07-12]. „A military mystery at Reigate Fort - secret tunnels and wartime heroes“. Surrey Life. Suarchyvuota iš originalo 2021-04-11. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  232. ↑ Historic England. „Reigate Hill Footbridge (Grade II) (1031870)“.
  233. ↑ Rogerson, Richard (2009-04-18). „Bridge carrying public footpath over A217 (Reigate Hill)“. Geograph. Suarchyvuota iš originalo 2018-10-31. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  234. ↑ Historic England. „Wray Common Windmill (Grade II*) (1029127)“.
  235. ↑ Seymour, Jenny (2018-11-08). „This is why the sails on Wray Common Windmill in Reigate have disappeared“. Surrey Live. Suarchyvuota iš originalo 2018-11-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  236. ↑ „Reigate Castle“. CastleUK.net. 2014. Suarchyvuota iš originalo 2020-08-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  237. ↑ „Reigate Castle“. Castles and Fortifications of England and Wales. Suarchyvuota iš originalo 2021-04-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  238. ↑ Historic England. „Lower Gatton Park (Grade II) (1001409)“. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
  239. ↑ „Welcome“. Gatton Park. 2019. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-05. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
  240. ↑ „Film explores history of Reigate Priory in Surrey“. BBC News. London. 2010-12-25. Suarchyvuota iš originalo 2010-12-28. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
  241. ↑ Glancy, Jonathan (2008-06-24). „A charming French fancy on a British lawn“. The Guardian. London. Suarchyvuota iš originalo 2015-09-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
  242. ↑ „Priory Park Pavilion“. Dominique Perrault Architecture. 2008. Suarchyvuota iš originalo 2017-03-18. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
  243. ↑ „Reigate Priory Park“. Visit South East England. 2022. Suarchyvuota iš originalo 2021-02-24. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
  244. ↑ „Reigate Heath“ (PDF). DEFRA (UK Government). 2020-10-30. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-05-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
  245. ↑ 245,0 245,1 „South Park (Reigate)“. Fields in Trust. 2021-11-19. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
  246. ↑ „Pump track now open in South Park, Reigate“. reigate.uk. Reigate. 2021-12-31. Suarchyvuota iš originalo 2022-01-01. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
  247. ↑ Freeman, Thomas S. „Foxe, John“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/10050.
  248. ↑ Fletcher, Gordon. „Alexander [née Barber], Ann“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/53243.
  249. ↑ Fletcher, Gordon. „Alexander, George William“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/49084.
  250. ↑ Goldfarb, Sheldon. „Ainsworth, William Harrison“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/243.
  251. ↑ Allen, D. E. „George Luxford“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/17231.
  252. ↑ Armstrong, Mary A. „Major-generals (act. 1655–1657)“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/17969.
  253. ↑ Marshall, John (1978). A Biographical Dictionary of Railway Engineers. Newton Abbot: David & Charles. p. 62. ISBN 0-7153-7489-3.
  254. ↑ Sackett, T. R. „Francis Frith“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/37434.
  255. ↑ Russell, Colin A. „Frankland, Sir Edward“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/10083.
  256. ↑ McConnell, Anita. „Crosfield, Margaret Chorley“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/58473.
  257. ↑ Waymark, Janet. „Streeter, Frederick“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/95219.
  258. ↑ Jensen, John. „Bateman, Henry Mayo“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/30636.
  259. ↑ Leapman, Michael. „Michelmore, Arthur Clifford (Cliff) (1919–2016), broadcaster“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/odnb/9780198614128.013.111173.
  260. ↑ Ogley, Bob (1995). Surrey at war 1939-1945. Brasted Chart: Froglets. p. 69. ISBN 978-1-87-233765-4.
  261. ↑ „Wing Commander Bob Doe“. The Times (69885). 2010-03-03. p. 64.
  262. ↑ Young, Cy. „Alan, Ray [real name Raymond Alan Whyberd]“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. doi:10.1093/ref:odnb/102467.
  263. ↑ „Ventriloquist Ray Alan dies at 79“. BBC News. 2010-05-24. Suarchyvuota iš originalo 2017-11-26. Nuoroda tikrinta 2022-12-18.
  264. ↑ „Max Chilton“. Surrey Live. Suarchyvuota iš originalo 2022-05-04. Nuoroda tikrinta 2022-12-18.
  265. ↑ Lacey, Hester (2020-08-21). „Max Chilton: 'I married my childhood sweetheart. I've known my wife since I was six“. Financial Times. Suarchyvuota iš originalo 2020-11-01. Nuoroda tikrinta 2022-12-18.

Aplinkinės gyvenvietės

Mogadoras, Volton on de Hilis Margeris, Žemutinis Kingsvudas Gatonas, Merstamas
Baklandas
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Redhilis
Lajus Sidlou Erlsvudas, Salfordsas ir Horlis


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Raigetas&oldid=7205205"