Pelkinė raistenė
| Hydrocotyle vulgaris Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pelkinė raistenė (Hydrocotyle vulgaris) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Hydrocotyle vulgaris L. |
Pelkinė raistenė (Hydrocotyle vulgaris) – aralijinių (Araliaceae) šeimos daugiametis augalas. Lietuvoje apie 1950 m. augo Kelmės r., Tytuvėnų apyl., kur nyko eksploatuojant durpyną[1].
Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paplitusi Kaukaze ir visoje Europoje, išskyrus Britų salas[2]. Lenkijoje daugiausia auga vakarinėje šalies dalyje. Lietuvoje nuo tarpukario laikų yra žinomos tik dvi jos augimo vietos: Kelmės rajonas ir Tytuvėnų apylinkė. Viena iš tų vietų yra privačioje žemėje[3].
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pelkinė raistenė auga pelkėse, šlapiose pievose, ant kranto šalia vandens, pelkėtose vietose ir durpynuose bei vandenyje.
Žydi nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio.
Stiebas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Labai plonas, turintis 15-40 cm ilgio, kartais net iki 60 cm.
Lapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apvalūs, žiedyno pažiedės apačioje.
Žiedai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raudonai baltos spalvos, mažomis grupėmis paslėptos po lapais.
