Nuotekų valymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aplinkos technologijos
Emojione 1F331.svg
Šis straipsnis yra serijos
Aplinkos technologijos dalis

Tvarioji plėtra
Atsinaujinantieji energijos ištekliai
Energijos taupymas
Energetikos plėtra
Biokuras
Biodegalai
Vandenilio technologijos
Vandens gerinimas
Nuotekų valymas
Remediacija (atstatymas)
Atliekų tvarkymas
Atliekų perdirbimas
Kompostavimas
Oro taršos kontrolė ir modeliavimas
Poveikio aplinkai vertinimas
Ekologinė miškininkystė
Ekologinė statyba
Natūralioji statyba
Aplinkos dizainas

Aplinkotyra
Tipinė nuotekų valyklos schema
Šiaulių nuotekų valyklos technologinė schema
Kauno nuotekų valykla

Nuotekų valymas – procesas, skirtas nuotekose esančių teršalų pašalinimui. Jį sudaro fiziniai, cheminiai ir biologiniai procesai, kurių metu iš nuotekų šalinami organiniai teršalai, skendinčiosios medžiagos bei biogeniniai teršalai. Yra kelios nuotekų valymo pakopos: parengtinis, pirminis, antrinis ir tretinis nuotekų valymas, bei nuotekų valymo metu susidariusio dumblo apdorojimas.

Parengtinis valymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parengtinio valymo paskirtis – pašalinti iš nuotekų stambesnes nusėdančias medžiagas ir plūdrenas (smėlį, riebalus ir tepalus). Pagrindiniai buitinių ir komunalinių nuotekų parengtinio valymo įrenginiai:

Grotų protarpių dydis paprastai būna 3-10 mm.

Grotos gali būti komplektuojamos su nuogriebų praplovimo, sausinimo ir tankinimo įtaisais.

  • Smėliagaudės (angl. grit chambers) – skirtos smulkių mineralinių dalelių (daugiausia smėlio ir žvyro) išskyrimui iš nuotekų. Smėliagaudėse šalinamų dalelių sėdimo greitis yra didesnis negu daugumos organinių medžiagų, todėl šios dalelės nusėda ant smėliagaudės dugno, o organinės medžiagos kartu su nuotekomis teka toliau.

Smėliagaudės išskiriamų dalelių minimalus dydis – 0,3 mm, o jų sėdimo greitis – 0,03 m/s.

Pirminis valymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pirminiai nusodintuvai (angl. primary clarifiers)

Pirminio nusodinimo tikslas – išskirti iš nuotekų sėdančiąsias priemaišas (nuosėdas). Pirminio nusodinimo metu taip pat gali būti atskirti ir nuotekose esantys riebalai bei kitos plūduriuojančios priemaišos.

Nuotekų išbuvimo trukmė pirminiame nusodintuve – 1,5-2,5 h.

Antrinis/pagrindinis valymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Veikliojo dumblo reaktoriai (angl. activated sludge reactors)

Biologinio valymo metu mikroorganizmai, esantys reaktoriuje, suskaido ir maistui suvartoja nuotekose esančius teršalus (organines medžiagas, azotą, fosforą), taip išvalydami nuotekas.

  • Antriniai nusodintuvai (angl. secondary clarifiers)

Antriniai nusodintuvai skirti veikliajam dumblui atskirti (nusodinti) nuo biologiškai valytų nuotekų, jį sutankinti ir grąžinti į aeruojamus rezervuarus.

Nusodinimo trukmė – 2,5-3,0 h.

Antriniam valymui naudojant tinkamai suprojektuotus ir eksploatuojamus valymo įrenginius organinių medžiagų kiekį galima sumažinti daugiau nei 90 %.

Tretinis valymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mechaninis filtravimas (angl. mechanical filtration)

Gali būti naudojamas, jei pirminio ir antrinio valymo tarpsniuose nepasiekiamas reikiamas nuotekų išvalymas.

Filtracijos įrenginiuose nuotekų valymas vyksta nuotekoms filtruojantis per filtruojantįjį grunto sluoksnį. Siekiant padidinti teršalų šalinimo efektyvumą, gali būti įrengiami kelių pakopų filtracijos įrenginiai.

Dumblo apdorojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dumblo apdorojimo įrenginių paskirtis – sumažinti dumblo kiekius. Didesnėse nuotekų valyklose statomi įrenginiai, kurie šalina organinius teršalus.

Mažose nuotekų valyklose, kurios neturi dumblo apdorojimo įrenginių, dumblas išvežamas į rajono centro valymo įrenginius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]