Senoji anglų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Senoji anglų kalba
KalbamaDabartinėse Anglijos ir pietų Škotijos teritorijose.
Kalbančiųjų skaičius0
Kalbos išnykimasXII a., evoliucionavo į vidurinę anglų kalbą
KilmėIndoeuropiečių kalbos

 Germanų kalbos
  Vakarų germanų kalbos
   Anglofryzų kalbos
    Anglų kalbos

     Senoji anglų kalba
Kalbos kodai
ISO 639-1nėra
ISO 639-2ang
ISO 639-3ang

Senoji anglų kalba (dar vadinama anglosaksų kalba) – iš germanų prokalbės kilusi ankstyviausioji anglų kalbos forma, vartota nuo V iki XII amžiaus Anglijos ir pietinės Škotijos teritorijose.

Raštas iki XII a. – runos, vėliau jį pakeitė karolingiškasis. Nuo VII a. pasipildė lotynų kalbos žodžiais. IX a. pradėjo ryškėti skandinavų kalbų įtaka. VIII–XII a. užrašytas svarbiausias anglosaksų epas – „Sakmė apie Beovulfą“. Kiti žymesni anglosaksų kalba parašyti veikalai:

  • Junijaus rankraštis (Junius manuscript);
  • Ekseterio knyga (Exeter Book)
  • Verčelio knyga (Vercelli Book)
  • Novelio kodeksas (Nowell Codex).
„Sakmė apie Boevulfą“

Leksika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie anglosaksų kalbą nėra žinoma daug. Leksiniu požiūriu artima fryzų ir kitoms vakarų germanų kalboms. Turėjo gana laisvą žodžių tvarką, nedaug skolinių. Dabartinėje anglų kalboje yra apie 33 % žodžių, kilusių iš senosios anglų kalbos:[1] kitais skaičiavimais – apie 25 %. Dabartinės anglų kalbos žodžiai, tiesiogiai kilę iš senosios anglų kalbos – work, man, father, brother ir kt.

Anglosaksų kalba vystėsi lėtesniais tempais ir atskirai nuo žemyninių vakarų germanų kalbų. Tam turėjo įtakos jos geografinis paplitimas – izoliacija nuo žemyninės Europos – ir keltų kalbų įtaka. Anglosaksų kalboje germanams būdingos priesagos –heit, -schaft virto –hood ir –ship, pal. vok. Bruderschaftangl. brotherhood (brolybė).

Nemažai skolinių anglosaksai perėmė iš senosios skandinavų tarmių grupės kalbų, kadangi Anglijoje buvo įsikūrę skandinavų anklavų. Manoma, kad iš skandinavų kalbų perimti tokie žodžiai, kaip sky, leg, įvardis they, veiksmažodis are.

Lotynų kalbos įtaka labiausiai reiškėsi per bažnyčią (oficiali bažnyčios kalba). Tokie skoliniai, kaip militia, movement ir assembly, service yra perimti iš lotynų kalbos. Nors reikia pažymėti, kad spartesnis romanų kalbų skverbimasis į anglų kalbą prasidėjo po normandų užkariavimų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia