Elektros perdavimo linija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Elektros perdavimo linijos. Rusija

Aukštos įtampos perdavimo linija tai elektros perdavimo linija skirta elektros energijos perdavimui iš elektros jėgainių generuojančių šią energiją (pvz., vandens, atominių ar šiluminių jėgainių, taip pat saulės, vėjo bei geoterminę energiją elektros energiją verčiančių jėgainių ir kitų) į vietas netoliese šios energijos vartotojų, kur vėliau ši elektros energija yra transformuojama, bei žemos įtampos linijomis (per žemos įtampos tinklą) perduodama galutiniams vartotojams. Aukštos įtampos linja yra laikoma tokia linija, kurioje įtampa yra lygi ar viršija 110 kV.

Lietuvos aukštos įtampos perdavimo tinklas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos aukštos įtampos perdavimo tinklas([1])

2010 m. Lietuvos aukštos įtampos perdavimo tinklą sudarė([2]):

  • 330 kV elektros perdavimo tinklas – 1670 km elektros linijų, 11 pastočių ir dvi elektrinių skirstyklos;
  • 110 kV elektros perdavimo tinklas – 4972 km oro linijų, 39 km kabelių linijų ir 230 skirstyklų;
  • 35-10-6-0,4 kV skirstomasis tinklas – bendras elektros linijų ilgis – per 119 tūkst. kilometrų aptarnaujamų vartotojų skaičius – daugiau kaip 1360 tūkstančius;

Šiuo metu Lietuvos elektros tinklai keturiomis 330 kV elektros linijomis yra sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos Kaliningrado srities 330 kV elektros tinklais. Strateginiai Lietuvos elektros energetikos plėtros planai – naujos elektros energijos tiekimo jungtys LitPol jungtis ir NordBalt, kurios Lietuvos aukštos įtampos perdavimo tinklą sujungs su Lenkijos ir Švedijos tinklais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka