Anglijos pilietinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Anglijos pilietinis karas
Trijų karalysčių karas
Battle of Naseby.jpg
Apskritagalvių / parlamentarizimo šalininkų pergalė prieš rojalistus per Neisbio mūšį 1645 m. birželio 14 d. Mūšis iš esmės nulėmė pilietinio karo eigą.
Data 1642 m. rugpjūčio 221651 m. rugsėjo 3 d.
Vieta Anglija, Škotija, Velsas ir Airija
Rezultatas Parlamento šalininkų pergalė
Priešininkai
Rojalistai
AnglijaRoyal Standard of England (1603-1649).svg Kavalieriai
ŠkotijaRoyal Banner of Scotland.svg Škotija
(antrasis ir trečiasis pilietiniai karai)

Green harp flag of Ireland.svg Airijos konfederatai (1644–45, 1649–51)

Parlamento šalininkai
AnglijaFlag of The Commonwealth.svg Apskritagalviai
ŠkotijaScottish Covenanter Flag.svg Sandorininkai
(pirmasis pilietinis karas)
Flag of the Commonwealth (1649-1651).svg Sandrauga
(trečiasis pilietinis karas)
Vadai
Royal Standard of England (1603-1649).svg Karalius Karolis I  Įvykdyta mirties bausmė
Royal Standard of England (1603-1649).svg Reino princas Rupertas
Royal Standard of Scotland (1603–1689).svg Karalius Karolis II
Scottish Covenanter Flag.svg Aleksanderis Leslis (antrasis pilietinis karas)
Scottish Covenanter Flag.svg Deividas Leslis
Anglija Džonas Hampdenas 
Anglija Džonas Paimas
Anglija Robertas Deverio
Anglija Tomas Feirfaksas
Anglija Oliveris Kromvelis
Scottish Covenanter Flag.svg Aleksanderis Leslis (pirmasis pilietinis karas)
Aukos
50 700 nužudyta,
83 467 paimti į nelaisvę[1]
34 130 nužudyta,
32 823 paimti į nelaisvę[1]
127 000 mirčių ne dėl kovinių veiksmų (tarp jų apie 40 000 civilių)

Anglijos pilietinis karas – 1642–1651 m. vykę pilietiniai karai ir politinės machinacijos tarp parlamentinės santvarkos šalininkų („apskritagalvių“) ir rojalistų („kavalierių“).[2] Tarp kariaujančiųjų pusių ryškiausia takoskyra buvo Anglijos santvarkos ir tikėjimo išpažinimo laisvių klausimais. Karą galima išskirti į tris etapus – pirmajame (1642–1646 m.) ir antrajame (1648–1649 m.) vyko kovos tarp karaliaus Karolio I ir Ilgojo parlamento šalininkų, o trečiajame (1649–1651 m.) vyko kovos tarp karaliaus Karolio II šalininkų ir Trumpojo parlamento šalininkų. Karuose taip pat dalyvavo Škotijos sandorininkai ir Airijos konfederatai. Karas baigėsi parlamento šalininkų pergale Vusterio mūšyje 1651 m. rugsėjo 3 d.

Skirtingai nei kituose Anglijos pilietiniuose karuose, kuriuose daugiausia kovojama dėl to, kas turėtų valdyti, šie konfliktai pat sprendė, kokiu būdu bus valdomos Anglijos, Škotijos ir Airijos karalystės. Rezultatas buvo trejopas: Karolis I nuteistas mirties bausme (įvykdyta 1649 m.), sūnus Karolis II 1651 m. ištremtas, o Anglijos monarchiją pakeitė Anglijos Sandrauga, kuri nuo 1653 m. Anglijos, Škotijos ir Airijos sandraugos pavidalu suvienijo Britų salas, 1653–1658 m. valdytas Oliverio Kromvelio ir 1658–1659 m. jo sūnaus Ričardo. Anglijoje buvo panaikintas Anglijos bažnyčios monopolis, o Airijoje nugalėtojai įtvirtino nusistovėjusią protestantų viršenybę. Konstituciniu požiūriu karų baigtis sukūrė precedentą, kai Anglijos monarchas be Parlamento sutikimo negali valdyti, nors parlamento suvereniteto idėja buvo teisiškai įtvirtinta tik per 1688 m. įvykusią šlovingąją revoliuciją.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Clodfelter, Micheal (2002). Warfare and Armed Conflicts: A Statistical Reference to Casualty and Other Figures 1500-1999. McFarland & Co. p. 52. ISBN 978-0-7864-1204-4. 
  2. Anglijos revoliucija (VLE)
  3. Glorious-Revolution, straipsnis Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022 m. liepos 2 d.