Miškinis skudutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Angelica sylvestris
Miškinis skudutis (Angelica sylvestris)
Miškinis skudutis
(Angelica sylvestris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Salieriniai
(Wikispecies-logo.svg Apiaceae)
Gentis: Šventagaršvė
(Wikispecies-logo.svg Angelica)
Rūšis: Miškinis skudutis
(Wikispecies-logo.svg Angelica sylvestris)
Binomas
Angelica sylvestris
Karlas Linėjus, 1753
Sinonimai
  • Aneglica minor
  • Aneglica montana

Miškinis skudutis (lot. Angelica sylvestris) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalas. Augalo pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: angelus – angelas, sylvestris – miškinis.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiametis arba dvimetis, 60–160 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, tuščiaviduris, apvalus, viršutinėje dalyje nežymiai briaunotas, melsvai miltuotas, viršutinėje dalyje šakotas ir šiek tiek plaukuotas.

Miškinio skudučio lapai

Lapai stambūs, tamsiai žali, 2–3 kartus plunksniški, plačiomis, išsipūtusiomis makštimis; lapeliai kiaušiniški, pjūkliškai dantyti, jų viršutinė pusė plika, apatinė ties gyslomis apaugusi šiurkščiais plaukeliais; viršutiniai lapai su mažais lapalakščiais. Žiedynai su 15–40 nelygaus ilgio briaunotų stipinų. Skraistės nėra arba ji 1(3)–lapė. Skraistlapėliai siauri, yliški, maždaug tokio pat ilgio kaip skėčiukai. Skėtukai rutuliški; gausiažiedžiai, su daugeliu yliškų skaistlapėlių. Vainiklapiai balti arba rausvi, lygia arba tik negiliai iškirpta viršūne.

Miškinio skudučio vaisiai

Vaisius plačiai elipsiškas, 4–5 mm ilgio, iki 5 mm pločio. Lapkočiai šakojimosi vietose su skersiniu raudonu ruoželiu, nežymiai vagoti. Kraštai lapkočiu žemyn nenusileidžia. Žiedai balti, kartais rožiniai; žiedynas – plokščias ar mažai iškiliu viduriu skėtis.

Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga miškuose, krūmuose, drėgnose pievose, gerai pakenčia pavėsį.

Paplitimas Lietuvoje: Gana dažnas visoje šalyje.
Bendras paplitimas: Azija, Europa, Rusijos europinė dalis, Sibiras.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atitinkamai paruošti jauni stiebai ir lapai tinka maistui. Šaknys lietuvių liaudies medicinoje buvo naudojamos plaučių, inkstų ir vidurių ligoms gydyti. Sėklos ir šaknys turi insekticidinių savybių.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • P. Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti, Vilnius, 1980 m.
  • R. Jankevičienė, Vasarą žydintys augalai, Vilnius „Mokslas“ 1987 m.