Domenas (žemės valda)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Domenas (pranc. domainelot. dominium – valdymas) – viduramžių Vakarų ir Vidurio Europos šalyse karaliaus, didžiojo kunigaikščio ar didiko paveldima žemės valda. Terminas nusistovėjo XIII a., kai teisiniuose dokumentuose įsitvirtino romėniška nuosavybės teisės sąvoka.

Valda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Domeną galėjo sudaryti tėvonija, tvirtovės, miestai su žmonėmis ir jų teisėmis, ganyklos ir miškai, esantys įvairiuose valstybės kraštuose. Domenas buvo valdovo ar didiko pragyvenimo svarbiausias šaltinis, sudarė žemės fondą, kuris mažesnėmis valdomis buvo dalijamas tiesioginiams vasalams. Domeno didinimas buvo karaliaus valdžios stiprinimo viena svarbiausių priemonių.[1]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos karaliaus Mindaugo domenas, manoma, buvo teritorijoje tarp Neries ir Nemuno. Jo, vėliau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių, domeną sudarė jo tėvoniniai (paveldėti) dvarai ir valstybinių valstiečių valsčiai. Spėjama, kad dar XV a. pradžioje domenas apėmė didumą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos, kai kurių istorikų teigimu, netgi 3/4. Domeną po 1422 m. Melno taikos labai padidino Lietuvai atitekusi dykros dalis – apie 25 000-40 000 km².

Ilgainiui, ypač XV a. ir iki XVI a. vidurio, didysis kunigaikštis daugumą domeno žemių išdalijo didikams, bajorams bei Bažnyčiai ir jo domenas gerokai sumažėjo. Jį atkurti, išlaikyti ir padidinti ypač rūpinosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo antroji žmona (nuo 1518 m.) Bona Sforca. 15521555 m. savo dvaruose ji įgyvendino agrarinę reformą, kurios pavyzdys paspartino Valakų reformos, vykdomos visose didžiojo kunigaikščio domeno žemėse, raidą. XVI a. – XVIII a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio domeną sudarė valstybinės valdos seniūnijos, kurias valdovas duodavo valdyti didikams už tarnybą ar įkeisdavo jiems už paskolą, ir ekonomijos, 1589 m. atskirtos nuo seniūnijų. Pastarosios turėjo būti nedalijamos, nedovanojamos ir neįkeičiamos, bet griežtai šių nuostatų ne visada laikytasi. Ekonomijų pajamos buvo naudojamos valdovo dvarui išlaikyti.[2]

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. ODomenas (žemės valda). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 64 psl.
  2. Vytautas SpečiūnasDomenas (žemės valda). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 64 psl.