Pitagoro teorema

Pitagoro teorema – teorema, kuri teigia, jog stataus trikampio statinių kvadratų suma yra lygi įžambinės kvadratui:
- kur a ir b yra trikampio statinių ilgiai, o c – įžambinės ilgis. Ši lygtis vadinama Pitagoro lygtimi, o ją tenkinantys sveikieji skaičiai (pavyzdžui, 3, 4, 5) – Pitagoro trejetais.[1]
Pavyzdžiui, jei a = 8, o b = 6, tai
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teorema pavadinta graikų filosofo ir matematiko Pitagoro vardu, tačiau šie teiginiai buvo žymiai seniau žinomi babiloniečiams. Rasta babiloniečių lentelių, kuriose 1900–1600 m. pr. m. e iš esmės aprašyta ta pati teorema.[2] V–III a. pr. m. e. kinai jau žinojo, jog trikampis, kurio kraštinių ilgiai lygūs 3, 4 ir 5 (bet kokiais vienetais), yra statusis.[3]
Įrodymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiame paveikslėlyje didžiojo kvadrato su kraštine plotas lygus dešinėje esančio paveikslėlio vidinio kvadrato ir aplink esančių keturių trikampių plotų sumai:
- .
Iš čia
- ,
- .
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Judith D. Sally; Paul Sally (2007). „Chapter 3: Pythagorean triples“. Roots to research: a vertical development of mathematical problems. American Mathematical Society Bookstore. p. 63. ISBN 978-0-8218-4403-8. [1]
- ↑ History topic: Pythagoras’s theorem in Babylonian mathematics Archyvuota kopija 2011-06-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Наука, техническая и военная мысль, здравоохранение и образование // Духовная культура Китая: энциклопедия в 5 томах / Титаренко М. Л. – М.: Восточная литература РАН, 2009. – Т. 5. – С. 939–941. – 1055 с. – ISBN 9785020184299. [2]