Kosinusų teorema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiame trikampyje kampai α (arba A), β (arba B) ir γ (arba C) yra atitinkamai susiję su kraštinėmis a, b ir c

Kosinusų teorema – trigonometrinė teorema, teigianti, kad trikampio kraštinės ilgio kvadratas lygus kitų dviejų kraštinių ilgių kvadratų sumai minus dviguba tų kraštinių ilgių ir kampo tarp jų kosinuso sandauga.[1] Matematiškai užrašoma:

,

kur yra kampas tarp kraštinių a ir b .

Iš kosinuso teoremos galima išvesti Pitagoro teoremą, kuri yra teisinga statiems kampams: jei kampas yra 90°, tada cos = 0, taip kosinuso teorema tampa Pitagoro teorema:

Paprastai kosinusų teorema naudojama tada, kai žinomi visų trijų trikampio kraštinių ilgiai arba kai žinomi dviejų kraštinių ilgiai ir kampas tarp jų.

Pradinėje formulėje sukeitus vietomis a, b ir c, galima gauti šias formules:

Vakarų pasaulyje teoremą XVI a. išpopuliarino Fransua Vijetas.[2]

Kosinusų teoremos išvada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trikampio kraštinės kvadratas lygus kitų dviejų kraštinių kvadratų sumai „±“ dviguba sandauga vienos jų ir kitos kraštinės projekcijos joje.[3] Ženklą „+“ reikia rašyti tada, kai prieš esantis kampas - bukas, o „-“, kai kampas - smailus.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kosinusų teorema. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-02-07.
  2. Viète, François (1579). Canon mathematicus seu ad triangula. Lutetia Mettayer.
  3. Vaidotas Mockus. Geometrijos žinynas moksleiviams. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996. – 35 p. ISBN 9986-38-010-3