Senoji Babilono karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Senoji Babilonijos karalystė
buvusi karalystė
Blank.png
1830 m. pr. m. e. – 1531 m. pr. m. e. Blank.png
Location of
Sostinė Babilonas
Valdymo forma monarchija
karaliai
 1830—1817 Sumuabumas
 1562—1531 Samsu-Ditana
Era Senovė
 - Babilono įkūrimas 1830 m. pr. m. e. m.
 - Užima kasitai 1531 m. pr. m. e. m.

Senoji Babilono karalystė, dar vadinama Pirmoji Babilono dinastija – sąlyginis pavadinimas, istorikų duodamas Artimųjų Rytų valstybei, egzistavusiai XIX–XVI a. pr. m. e. Jos branduolys buvo istorinis Akado (Babilonijos) regionas (vidurinė Mesopotamija dabartinio Irako teritorijoje), tačiau didžiausios ekspansijos metu valstybė taip pat valdė pietinę bei šiaurinę Mesopotamiją ir dalį Sirijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji Babilonijos karalystė buvo viena iš daugelio amoritų valstybių, įkurtų Mesopotamijoje III–II tūkst. pr. m. e. sandūroje. Jos įkūrėjas buvo Sumuabumas. Jis užėmė nedidelę teritoriją prie Eufrato upės, kur buvo nedidelis provincijos miestelis Babilonas. Jo įpėdiniai pamažėle stiprino Babiloną, paversdami jį savo mažos valstybėlės sostine. Iki XVIII a. pr. m. e. pabaigos karalystė jau valdė aplinkinius miestus – Dilbatą, Siparą, Kišą ir Borsipą.

Atėjęs į valdžią karalius Hamurabis siekė paversti nereikšmingą valstybėlę galinga imperija, nugalėdamas savo svarbiausias priešes – kitas amoritų valstybėles. Pirmiausia jis nukariavo Larsą, taip įgydamas kontrolę didžiojoje dalyje senųjų Šumero miestų. Vėliau jis paėmė Ešnuną Tigro baseine, Asiriją ir galiausiai – Marį. Tokiu būdu jis praktiškai atkūrė III Ūro dinastijos valdytas teritorijas.

Hamurabio sūnus Samsuiluna nesugebėjo išlaikyti vieningos imperijos. Jam valdant pietinės žemės (Šumeras) paskelbė nepriklausomybę kaip Jūržemė, šiaurėje vėl atsiskyrė Asirija, o Elamo armijos nusiaubė miestą. Karalystė vėl susitraukė iki nedidelių teritorijų vidurinėje Mesopotamijoje ir nė vienam iš vėlesnių valdovų nepavyko jos išplėsti. Šie karaliai, tiesa, išlaikė Mario karalystės teritorijas.

XVI a. pr. m. e., valdant karaliui Samsuditana, Hetitų armija užpuolė Babiloną ir jį nusiaubė. Netrukus Babilone įsigalėjo kita svetimšalių dinastija – kasitai.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Standard of Ur chariots.jpg
Mesopotamijos istorija
Mesopotamijos priešistorė:
Ubeido k. > Ugarito k. Hasunos k., Chalafo k.
Šumeras
Akado imperija
Gutijai Huritai
III Ūro dinastija
Amoritai
Babilonija: Asirija:
Isinas, Larsa, Ešnuna, I, II din. Senoji Asirija
Kasitai (III din.) Mitanija
IV, V, VI, VII, E din. Vidurinioji Asirija
Naujoji Asirijos imperija (X din.)
Naujoji Babilono karalystė (XI din.)
Achemenidai > Seleukidai
Partai > Sasanidai
Irako istorija

Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą. Naudojama vidutinė (prieš pasvirąjį brūkšnį) ir trumpoji chronologija: