Panašumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panašios figūros

Panašumasgeometrijos sąvoka. Dvi geometrinės figūros laikomos panašiomis, jeigu jos turi tą pačią formą arba viena iš figūrų yra kitos veidrodinis atspindys arba, apibrėžiant tiksliau, vieną iš kito galima gauti tolygiai keičiant (didinant arba sumažinant) arba su papildomais veiksmais: perkėlimu, pasukimu ir atspindžiu.

Pavyzdžiui, visi apskritimai yra panašūs vienas į kitą, kaip ir visi kvadratai ir visi taisyklingieji trikampiai. Iš kitos pusės, ne visos elipsės yra panašios, kaip ir ne visos hiperbolės.

Perkėlimas
Pasukimas
Atspindys
Didinimas/mažinimas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panašios figūros buvo tyrinėjamos senovės Graikijoje, V-IV a. pr. m. e., Hipokrato iš Chijo, Archito iš Taranto, Eudokso darbuose ir EuklidoPradmenų“ VI-oje knygoje.

Panašieji trikampiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Du panašieji trikampiai

Du trikampiai vadinami panašiaisiais, jeigu jų atitinkamieji kampai yra lygūs ir vieno trikampio kraštinės yra proporcingos atitinkamoms kito trikampio kraštinėms.[1] Atitinkamų kraštinių ilgių santykis vadinamas panašumo koeficientu (žymimas ).

Dviejų trikampių ir panašumas matematiškai užrašomas taip:

O atitinkamų kraštinių santykis užrašomas taip:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vidmantas Pekarskas. Matematika: kurso kartojimo medžiaga. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 274 p. ISBN 5-430-03932-2