Jamblichas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Jamblichas Chalkietis

Jamblichas iš Chalkio, arba Jamblichas Chalkietis (sen. gr. Ἰάμβλιχος, 245325 m.) buvo graikų neoplatonizmo filosofas iš Sirijos, kuris stipriai įtakojo vėlyvajį neoplatonizmą ir vakarų pagonių filosofiją. Jis yra labiausiai žinomas dėl savo „Pitagorininkų teiginių rinkinio“ (išliko tik dalis). Taip pat parašė traktatą „Apie egiptiečių misterijas“ bei komentarus Platono, Aristotelio veikalams. Išplėtojo Plotino emanacijos koncepciją (padidino būties hipostazių skaičių, dvasios ir sielos hipostazes papildė naujais emanacijos židiniais – dievybėmis, angelais, demonais, herojais). Sielos keliu į Absoliutą laikė ne jo pažinimą, o susiliejimą su juo. Filosofijos sistemą papildė graikų ir Rytų religijos idėjomis, teologizavo ją, sustiprino jos iracionalizmą, misticizmą.

Neoplatonizmas kaip spekuliatyvi teorija labiausiai buvo išplėtotas Plotino. Jamblicho įvesti pakeitimai buvo jos pagrindinių dalių detalizacijos, sistemingiau taikomas Pitagoro skaičių simbolizmas, o Rytų sistemų įtakoje, kruopštus mitų išaiškinimas, į ką neoplatonizmas žiūrėjo formaliai. Skirtingai nuo Plotino, kuris atskilo nuo Platono tradicijos ir tvirtino, kad siela nenusileidžia, Jamblichas vėl įtvirtino sielos įsikūnijimą materijoje, tikėdamas, kad materija yra dieviška, kaip ir visas kosmosas.