Matematinis įrodymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vienas iš seniausių išlikusių EuklidoPradmenų“ fragmentų, kuriame yra pateiktas II-osios knygos penktasis įrodymas.[1]

Matematinis įrodymas – pademonstravimas, kad kažkoks matematikos teiginys yra būtinai teisingas laikantis priimtų tos srities aksiomų. Matematinis įrodymas visada remiasi loginėmis išvadomis, o ne tik empiriniais stebėjimais, kitaip tariant, įrodymas turi pademonstruoti, kad teiginys yra teisingas visada ir absoliučiai be jokių išlygų.

Tokie teiginiai matematikoje paprastai vadinami teoremomis ir, kartą įrodyti, gali būti naudojami kaip prielaidos kituose matematiniuose įrodymuose.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „The oldest diagram from Euclid“. personal.math.ubc.ca. Nuoroda tikrinta 2024-02-02.