Didžioji Ferma teorema
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paskutinė arba Didžioji Ferma teorema, kurią Pjero Ferma suformulavo 1637 m., skelbia, kad:
, kai n > 2, neturi sprendinių teigiamų sveikųjų skaičių aibėje.
Nėra tiksliai žinoma, ar pats Ferma turėjo šios teoremos įrodymą. Atvejį, kai n=3, įrodė Leonardas Oileris, kai n=4 – pats Ferma, n=5 – Ležandras, n=7 – Lamė, n=14 – Leženas-Dirichlė.
Teoremą bendruoju atveju 1995 m. įrodė Endriu Vailesas (Andrew Wiles).
 |
Šis matematinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
