Paprastasis skersasnukis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Chondrostoma nasus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus)
Paprastasis skersnukis (Chondrostoma nasus)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Actinopterygii)
Būrys: Karpžuvės
(Wikispecies-logo.svg Cypriniformes)
Šeima: Karpinės
(Wikispecies-logo.svg Cyprinidae)
Gentis: Skersasnukiai
(Wikispecies-logo.svg Chondrostoma)
Rūšis: Paprastasis skersasnukis
(Wikispecies-logo.svg Chondrostoma nasus)
Binomas
Chondrostoma nasus
Linnaeus, 1758

Paprastasis skersasnukis (lot. Chondrostoma nasus, angl. Common nase, vok. Nase, lenk. Świnka pospolita, rus. Обыкновенный подуст) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis.

Kiti lietuviški paprastojo skersasnukio pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastojo skersasnukio kiti lietuviški pavadinimai: kaušukas, kaltukas, skersnukis, skersasnukis, juodpilvė. Pavadinimai „kaušukas“ arba „kaltukas“ gerokai tiks­liau nusako šią žuvį, kadangi jos snukutis ir kūnas visai ne skersas, tik burna skersai prarėžta apa­čioje, lupos kietos, o apatinė iš tvir­tos kremzlės – per ilgą evoliuciją prisitaikiusi gramdyti dugno akmenis, pešioti dumblius, vandens žo­leles. Aštri apatinės žioties kremzlės briauna tarsi kaltukas nugrando dumblius nuo akmeningo upės dugno.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji skersasnukiai savaime paplitę Vidurio ir Rytų Europos gėluose vandenyse, tai Juodosios jūros šiaurės ir šiaurės rytų intakuose ir jų baseine (Dunojus, Dniestras, Pietinis Bugas, Dniepras), Baltijos jūros pietiniai intakai (Nemunas, Vysla, Odra), Šiaurės jūros pietiniai intakai (į vakarus iki Maso upės).

Kaip invaziniai arba introdukuoti gyvena Ronos, Luaros, Ėros (Hérault), Senos, Sočos upėse ir jų baseinuose.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji skersasnukiai Lietuvoje labai retos žuvys, įrašytos į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategoriją[2], tačiau keli individai pastaraisiais metais buvo sugauti Šventojoje, Dubysoje, Kražantėje ir Neryje, nors dar apie 1985-uosius metus buvo gausūs Neryje, Nemune, Šventojoje.

Gyvenamas biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji skersasnukiai gėlavandenės žuvys. Jie gyvena didesnėse ir vidutinio dydžio upėse, o neršti migruoja į mažesnes upes ir upių aukštupius. Suaugę gyvena vidutiniškai sraunių upių negiliose, su žvyringu, smėlėtu, uolėtu dugnu vietose, dažnai ten, kur dėl didesnių akmenų, uolienų ar tiltų polių upėje susiformuoja besisukantys vandens verpetai[3] ir ne­trūksta dumblių, nes būtent jie yra svar­biausias šių žuvų maistas. Palei dugną plaukioja būriais, laikydamiesi pagrindinės srovės, ypač kur greita srovė staiga lėtėja ir darosi giliau. Pavasarį paprastieji skersasnukiai aptinkami 1,2 – 2 m gylyje. Vasarą jie dažniausiai laikosi kiek giliau, paprastai žemiau sraunių rėvų arba protakose tarp seklumų. Vėlyvą rudenį jie laikosi dumblėto smėlio ar žvyruoto dugn, mėgsta nestiprią srovę. Šalčiams paspaudus, pasirenka žiemoti akivarus. Paprastieji skersasnukiai vengia žemupių su lėta srove, taip pat ir aukštupių[4]. Jie vengia labai smarkios srovės.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastųjų skersasnukių kūno ilgis iki 56 cm, bet dažniausiai pasitaiko apie 25-30 cm ilgio. Svoris iki 1-2 kg, bet dažniausiai pasitaiko 300-400 g svorio. Labai retais atvejais didžiausias svoris iki 3 kg. Labai stambus buvo sugautas 2013 m. liepos 29 d. Lenkijoje: 2,38 kg ir 53,5 cm ilgio[5].

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis skersasnukis panašokas į paprastąją kuoją, paprastąjį žiobrį ar paprastąjį strepetį. Paprastųjų skersnukių akys vidutinio dydžio, nugara pilka, šonai sidabriški. Apatinės žiotys su sukremzlėjusiu aštriu apatiniu žandu (ši rūšis tarytum peiliu nugnyba nuo povandeninių akmenų dumblius). Pilvo ertmės plėvė juoda. Žvynai vidutinio dydžio. Neršto metu kūno spalvos išryškėja.

Nerštas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji skersasnukiai neršti pradeda nuo 4-5 metų amžiaus. Migruoja į nerštavietes dešimtis kilometrų. Kovo - gegužės (Lietuvoje neršti pradeda maždaug balandžio vi­d., neršia dar ir gegužėje.) mėnesiais kada vandens temperatūra sušyla nuo +10°C iki +12°C išneršia nuo 1,7-8 tūkstančių iki 50-100 tūkstančių ikrelių[6]. Ikrelius išneršia negiliose vietose, ant akmenų, prie kurių jie prilimpa. Mailius iš pradžių minta smulkiais vandeniniais gyvūnais, o netrukus pradeda misti augaliniu maistu. Paprastieji skersasnukiai subręsta ketvirtaisiais gy­venimo metais (rečiau — trečiaisiais), būdami 20 — 25 cm ilgio ir 100 — 200 g svorio.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji skersasnukiai maitinasi ryte ir dieną. Tai vienintelės beveik tik augalėdės vietinės Lietuvos žuvys, mintančios dumbliais, kuriuos nugrando nuo kieto grunto upėse - žvyro, akmenų. Nors ir rečiau, bet mielai pasigauna viską, ką upės dugne randa — ypač pavasarį ir rudenį, kai švie­žių, pačių skaniausių dumblių būna ne­daug, tai ir vi­kšrelius, kirmėles, smulkiuosius vėžiagy­vius. Beje, vasaros pradžioje, kai virš vandens pradeda lakstyti daug įvairių vabzdžių, paprastieji skersnukiai kartais nuo dugno kyla paviršiun ir, kaip ir kitos žuvys, mėgina „pasmaguriauti“, tik paprastiesiems skersasnukiams tai pavyksta sudėtingiau — tenka apvirsti pilvu aukštyn kad pagriebti vandens paviršiuje plūduriuojantį lašalą, kadangi jų žiotys prisitaikiusios maitintis tik upės dugne[7].

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji skersasnukiai migrantai ir gyvena būreliais ar didesniais būriais. Visi kiekvieno būrelio nariai vienodo amžiaus – jaunesnių negali pakęsti, tuoj juos nuvaro šalin. Plaukioja liesdama pilvu dugną.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji skersasnukiai paprastai gyvena iki 10 metų. Žinomas didžiausias paprastųjų skersasnukių amžius iki 18 metų[8]

Kiti duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji skersasnukiai yra labai stiprios žuvys, bet kartu drąsi, patiki ar neatsargi žuvis.

Paprastųjų skersasnukių ekologinė nauda ir populiacijos gausinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos mokslininkai įrodė, kad paprastieji skersasnukiai grandydami dumblius nuo upių grunto, itin pagerina neršto sąlygas kitoms upių žuvims, ypač ūsoriams, salačiams, kiršliams, mažesnėms lašišinėms žuvims), todėl upėse, kuriose yra skersnukių, padaugėja ūsorių, salačių, pagerėja žiobrių neršto efektyvumas. Ūsorių, salačių ir kiršlių Lietuvos upėse XXI a. antrame dešimtmetyje vis dar palyginti negausu, o šios rūšys tikrai yra vertinamos žvejų mėgėjų, jau nekalbant apie jų naudą upių ekosistemoms. Gausios skersnukių populiacijos žymiai sumažina dumblių (ypač siūlinių dumblių, kurių labai pagausėja upėse vasaros metu) ir netgi pagerina vandens kokybę. Dėl savo mitybos skersnukiai nekonkuruoja su kitomis upinėmis žuvimis, todėl Lietuvoje atkūrus šią rūšį didesnėse upėse žymiai padaugėtų kitų rūšių žuvų. Tai tik dalis šiuo metu įrodytos skersasnukių netiesioginės naudos. Moksliniai tyrimai apie aprašomą rūšį tęsiami daugelyje Europos šalių, tad visai tikėtina, kad papildomai sužinosime žymiai daugiau apie skersnukių teikiamą naudą upių ekosistemoms. Faktas, kad skersnukis yra Lietuvos griežtai saugomų rūšių sąraše turėtų būti pakankamas argumentas pradėti jo žuvivaisą Lietuvoje, juo labiau, kad tuo užsiima dauguma vidurio Europos šalių. Lenkijoje kiekvienais metais į upes išleidžia apie milijoną skersnukio mailiaus. Austrijoje ir Šveicarijoje skersnukio atkūrimui netgi vykdomi brangūs reguliuotų upių natūralizacijos projektai. Kadangi žuvivaisa yra nebrangus ir efektyvus retų žuvų rūšių atstatymo būdas ir kartu su žuvitakių statyba įvardinama kaip pagrindinė sąlyga skersasnukių populiacijos atkūrimui Europos upėse. Kaimynai lenkai tai sėkmingai įrodė ir dabar skersnukis jau plaukioja daugelyje Lenkijos upių. Lietuvai net nereikėtų kurti brangiai kainuojančios skersasnukių žuvivaisos technologijos – visą tai jau padarė Vidurio Europos mokslininkai ir jie, vardan rūšies išsaugojimo, mielai dalinasi savo žiniomis už dyką[9].

Nykymo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nyksta dėl upių užtvankų statybų, kadangi per pavasarinį nerštą jos negali patekti į nerštavietes. Populiacija mažėja ir dėl nerštavietėms tinkamų vietų naikinimo ir vandens užteršimo.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Chondrostoma nasus“. IUCN Red list. 
  2. raudonojiknyga.lt / Žuvys, Skersnukis | Chondrostoma nasus
  3. fishbase.org / Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758)
  4. zvejys.ucoz.com / Skersnukis
  5. ww.media.pl / REKORD POLSKI - świnka 2,38 kg!
  6. ecosystema.ru / Подуст обыкновенный — Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758)
  7. gowild.lt / Skersnukis
  8. latvijasdaba.lv / APAKŠMUTE Chondrostoma nasus (L.)
  9. delfi.lt / Ar leisime „nenaudingoms“ rūšims išnykti? | Dr. Saulius Stakėnas, dr. Vytautas Kesminas, dr. Tomas Virbickas, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas, 2017 m. vasario 14 d.
Commons-logo.svg

Vikiteka

Portal
Vikisritis: Žuvys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Lietuviški vardynai ir sąrašai
Lietuvos raudonoji knyga

Vardynai: Augalų (Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas) | Grybų | Paukščių | Žuvų
Sąrašai: Lietuvos žuvys | Lietuvos varliagyviai | Lietuvos ropliai | Lietuvos paukščiai | Lietuvos žvirbliniai paukščiai | Lietuvos žinduoliai | Lietuvos šikšnosparniai
Lietuvos dieniniai drugiai | Lietuvos žirgeliai | Lietuvos tiesiasparniai | Lietuvos kamanės
Lietuvos vabalai:
  auksavabaliai (Cetonidae) | blizgiavabaliai (Buprestidae) | lapgraužiai (Chrysomelidae) | sprakšiai (Elateridae) | ūsuočiai (Cerambycidae) | maitvabaliai (Silphidae)  
žygiai (Carabidae)
| juodvabaliai (Tenebrionidae) | minkštavabaliai (Cantharidae) | Boružės (Coccinellidae)