Baltoji sinagoga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Baltoji sinagoga
Joniškis, baltoji sinagoga.JPG

Baltoji sinagoga
56°14′24″N 23°37′0.6″E / 56.24000°N 23.616833°E / 56.24000; 23.616833 (Baltoji sinagoga)Koordinatės: 56°14′24″N 23°37′0.6″E / 56.24000°N 23.616833°E / 56.24000; 23.616833 (Baltoji sinagoga)
Informacija
Vieta Lietuva Joniškis
Statusas Nebenaudojama
Statybų pabaiga 1823 m.
Paskirtis Sinagoga
Baltosios ir Raudonosios sinagogos (antrame plane) kompleksas Joniškyje

Baltoji sinagogasinagoga Joniškyje, Miesto a. 4A, statyta 1823 m. Sinagogos išorės formose persipynė vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai.

Baltoji sinagoga stovi į pietus nuo Raudonosios. Ji buvo vadinama „šule“ ir buvo skirta iškilmingoms progoms. Į ją atvykdavo kantoriai, chazanai.

Joniškio baltoji sinagoga yra stačiakampio plano, vientiso tūrio, dengta aukštu dvišlaičiu stogu. Fasadus vertikaliai skaido piliastrai ir aukšti pusapvalių arkų langai, o horizontaliai juosia karnizas su smulkiais dantukais. Iš visų keturių pusių stogo šlaitus pridengia frontonai, kuriuos, kaip ir sienas, simetriškai skaido piliastrai ir pusapskričių arkų langai. Sinagogos eksterjeras artimas pasaulietinės architektūros statiniams, jame nerasime aiškių judaizmo simbolių, tik galinių fasadų frontonuose suporuoti maži pusapvalių arkų langeliai yra užuomina į Dekalogo lenteles.

 Pastato rytų pusėje buvo erdvi vyrų maldų salė, o vakarų pusėje − prieangis su laiptais į antrojo aukšto moterų galeriją.

 Po II pasaulinio karo pastate įrengtas sandėlis, vėliau − sporto salė. 1964 m. pastatytas priestatas. Pastato suplanavimas pakeistas, interjeras sunaikintas. Šiuo metu sinagogos pastatas restauruojamas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didesniuose Lietuvos miestuose stovėjo dvi, skirtingu laiku statytos, sinagogos. Iki šių dienų Lietuvoje išliko vos keletas dviejų sinagogų kompleksų - Kėdainiuose, Kalvarijoje ir Joniškyje.

Joniškyje žydai įsikūrė apie XVIII a. vidurį, suteikus privilegiją Joniškiui ir Šiauliams. Žydų bendruomenės gyvenimo būdas buvo glaudžiai susijęs su religija ir kulto pastatais. 1797 m. Joniškio žydai gavo leidimą sinagogos statybai ir sklypą kapinėms. Pirmoji sinagoga minima 1823 m. Pagal 18251826 m. Šiaulių ekonomijos inventorių Joniškyje buvo 49 žydų šeimos. XIX a. viduryje mieste gyveno 1042 žydai. 1865 m. minima ir antroji sinagoga, o 1866 m. jau paminėtos trys sinagogos ir žydų prieglauda. 1897 m. Joniškio žydų bendruomenę sudarė 2277 asmenys. Trečioji sinagoga, stovėjusi Vilniaus gatvėje 8, buvo rekonstruota į parduotuvę ir gyvenamąjį namą19651966 m.

Joniškio sinagogų kompleksas įkurtas centrinės miesto aikštės rytų pusėje. Kompleksą sudaro du mūriniai, lygiagrečiai stovintys pastatai: „Baltoji“ ir „Raudonoji“ sinagogos. Abu pastatai nevienalaikiai, jų tūriai ir architektūra skiriasi. Tipiška tik šių statinių situacija − sinagogos pastatytos prie centrinės miesto aikštės, kvartalo gilumoje. Jos yra gerai matomos iš šalutinių gatvelių. Nuo pagrindinės gatvės pusės jas užstoja kiti pastatai. Abi sinagogos apstatytos žemesniais vienaukščiais ir dviaukščiais pastatais.