Utenos sinagogos – Utenos miesto sinagogos, iš kurių išlikusi viena (kloizas). Pagrindinės buvo Rinkos aikštėje stovėjusios mažoji (baltoji) ir didžioji sinagogos.[1][2]
Utenoje žydai apsigyveno XVI–XVII a. Utenoje buvo 5 sinagogos.[3]Utenio aikštėje, atokiau nuo centro, viena šalia kitos stovėjo 3 sinagogos.[4]
Didžioji sinagoga (Rinkos g. 6), statyta apie 1862 m., buvo medinė, 1895 m. perstatyta į mūrinę su įstiklintais arkiniais langais. Sinagoga atnaujinta apie 1935 m., sumūrytas priestatas. Sinagogos išorės ir vidaus atnaujinimo darbus atliko uteniškis skulptorius Izaokas Jofė, baigęs Kauno meno mokyklą. Dviejų fasadų frontonus puošė vitražiniai langai su šešiakampe Dovydo žvaigžde, dar vadinama Dovydo skydu – žydų tautos vilties ir ateities ženklu. Sinagoga veikė iki II pasaulinio karo, per kurį nukentėjo, vėliau buvo suremontuota ir čia įsikūrė įvairios įstaigos, dujų ūkio kontora. Šiuo metu sinagogos pastatas perstatytas, jame veikia hemodializės centras.
Baltoji sinagoga (Beit Midrašas, tarp Ežero g. pradžios ir Rinkos a.). Prie Didžiosios sinagogos XIX a. pabaigoje pastatyta mūrinė sinagoga, vadinama Beit Midrašu. Didžioji sinagoga buvo nešildoma, todėl žiemą šabo ir kitų švenčių metų susirinkimai vykdavo Beit Midraše. I pasaulinio karo metu čia veikė vokiečių karinės administracijos įstaiga. Pastatas sugriautas per II pasaulinį karą, jo vietoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Kloizas (Ežero g. 2). Šalia dviejų sinagogų Utenio aikštės ir Ežero g. sankirtoje po 1890 m. gaisro pastatyta trečioji mūrinė sinagoga, vadinama kloizu. Iki šių dienų fasade išliko sinagogai būdingų elementų – tai stačiakampio formos išgaubimas išorinėje sienoje, žymintis Aron kodešo – šventųjų ritinių saugyklos vietą viduje. Virš išgaubimo du iškilūs piliastrai byloja apie Jeruzalės šventyklos kolonas Jachiną ir Boazą. Dabar buvusio kloizo pastate veikia Teisinių paslaugų kontora.
Chasidų sinagoga (Rinkos a. 9). Ežero gatvėje stovėjo medinė chasidų sinagoga, tikriausiai pastatyta XIX a. pabaigoje, užfiksuota 1916 m. nuotraukoje tarp kitų namų. Utenos chasidų bendruomenė nebuvo gausi, tačiau ir į ją atvykdavo iškilūs pamokslininkai. Jų maldų pasiklausyti susirinkdavo ir chasidai, ir tikintieji iš kitų sinagogų. Chasidų sinagogoje tilpdavo labai nedaug žmonių, todėl nepatekusieji į vidų klausydavosi maldos pro atvirus sinagogos langus.
Sinagoga Kauno g. Už dabartinio UAB „Utenos prekyba“ pastato (Kauno g. 14, Utena) vidiniame kieme, toliau nuo gatvės stovėjo maža raudonų plytų sinagoga su užrašu Ohel Yitzcak Meir Sharfstein (Izaoko Mejerio Šarfšteino sinagoga). Ją dar vadino Pesės Judes kloizu. Langai buvo papuošti vitražais su Dovydo žvaigždėmis. Šioje sinagogoje meldėsi amatininkai. Po II pasaulinio karo šiame pastate įsikūrė kepykla, kurioje buvo kepama duona sovietinių karininkų šeimoms. Vėliau kloizas nugriautas, plytos panaudotos kitų pastatų statybai.
Utena, Lietuva
