Vilijampolės sinagoga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vilijampolės sinagoga
Vilijampolės sinagoga.png

Vilijampolės sinagoga
54°54′18.29″N 23°53′26.29″E / 54.9050806°N 23.8906361°E / 54.9050806; 23.8906361 (Vilijampolės sinagoga)Koordinatės: 54°54′18.29″N 23°53′26.29″E / 54.9050806°N 23.8906361°E / 54.9050806; 23.8906361 (Vilijampolės sinagoga)
Informacija
Vieta Lietuva Kaunas, Lietuva
Statusas Neišlikusi
Statybų pabaiga 1772 m.
Rangovas Mozė ir Abraomas Soloveičikai
Paskirtis Sinagoga

Vilijampolės Didžioji sinagoga – buvusi žydų sinagoga Kaune, Vilijampolėje. Ji stovėjo ant dešiniojo Neries upės kranto, netoli Vilijampolės tilto, ties dab. „Dailės“ kombinatu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinagoga kitoje Neries pusėje 1926 m. Upėje – potvynio nunešto Vilijampolės tilto liekanos

Pastatyta XVIII a. antroje pusėje tuometiniame Kauno priemiestyje Vilijampolėje, gausiai apgyvendintoje žydų. Pirmoji mūrinė sinagoga Kaune. Baroko stiliaus. Dešiniajame Neries šlaite sinagogą pastatė rabino Izaoko sūnūs Mozė ir Abraomas Soloveičikai. Pasakojama, kad statinį suprojektavo italų architektas. Pasak knygos apie Kauno žydų istoriją autoriaus Davido Lipmano (David Mattityahu Lipman), sinagoga buvo suręsta iš didelių masyvių akmenų, o sienų storis siekė amah ir daugiau. Viduje lubas rėmė keturios masyvios kolonos, daugeliu detalių panašios į buvusias Vilniaus Didžiojoje sinagogoje. Lubas dekoravo profesionalūs dailininkai. Ant jų buvo įrašytos eilės iš įvairių psalmių. Tyrinėtojai pabrėžė, kad interjero paviršius ant sienų ir lubų taip pat puošė ornamentai ir piešiniai, vaizdavę kai kurias Eretz Israel (Izraelio Žemės) gyvenimo scenas: žydus, švenčiančius pirmų vaisių aukojimą, žydų grupes, keliaujančias į šventyklą, maldos namų daiktus.

Sinagoga buvo restauruota 1774 m. Šalia stovėjęs mūrinis namas – Senasis betmidrašas šaltiniuose paminėtas 1814 m. Jo antrame aukšte buvo įsikūręs ir žydų bendruomenės taryba Kahalas. Per Vilijampolės gaisrą XIX a. pabaigoje sudegus stogui, jos atstatyti neleido caro valdžia,[1] ribojusi žydų teises ir jų ekonominę veiklą Kauno mieste ir priemiesčiuose. Žydai buvo priversti naudotis medine Vilijampolės sinagoga, į kurią pernešė apdegusį Aron kodešą. Sinagoga po 1892 m. gaisro prastovėjo be stogo ir apgriuvusi. 1925 m. statinį tyrinėjo prof. Mykolas Songaila, arch. Blokas, inž. Ožinskis. Buvo aptikta vertingų radinių, sudarytas aprašas, kreiptasi į Archeologijos komisiją, kad pripažinti objektą negriautinu. Tačiau galiausiai 1930 m. buvo nuspręsta ilgai nebenaudojamą, potvynių semiamą pastatą galutinai nugriauti. Tarpukariu žydai galėjo statyti savo maldos namus be apribojmų įvairiose kitose miesto dalyse. Didžioji sinagoga ir šalia stovėjęs Senasis betmidrašas išlikę tik nuotraukose.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Cohen-Mushlin, S. Kravtsov, V. Levin, G. Mickūnaitė, J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė. „Synagogues in Lithuania“. Vilnius Academy of Arts Press, 2010. ISBN 978-9955-854-60-9 (I t. „A-M“: 198, 199 psl.)[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kauno žydų istorija ir paveldas“. zydai.lt. 2007-04-05. Suarchyvuotas originalas 2016-03-31. Nuoroda tikrinta 2017-02-05. 
  2. „KAU. Kauno sinagogos ir judėjų religiniai pastatai“. miestai.net. 2009-02-09. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2017-02-05. 
  3. „Synagogues in Lithuania. A Catalogue A - M“. leidykla.vda.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-05-02. Nuoroda tikrinta 2017-02-05.