Biržų sinagogos
Biržų sinagogos – buvę judėjų maldos namai, išlikę Biržų mieste. Šiuo metu išlikę trys buvusių sinagogų pastatai – Karaimų g. 15, Žemaitės g. 22 ir Dagilio g. 14. Interjero detalės neišlikusios.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. Biržuose buvo 6 sinagogos (1 iš jų chasidiška). 1930 m. šalia senosios sinagogos Žemaitės ir Karaimų gatvių kampe pastatyta nauja chasidų sinagoga. Ji buvo statoma ant čia buvusios medinės sinagogos pamatų, laikantis neoklasicizmo stiliaus. Pirmojo aukšto langų arkos buvo pusapvalės ir vizualiai didino fasadą, dydžio įspūdį skatino ir dvivėrės durys nišoje bei virš jų įrengtas langas.[1]
Pastatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Didysis beit-midrašas (medinė sinagoga) buvo Karaimų g. 15. Vėliau ji perstatyta į mūrinę.[2]
- Didžioji Biržų žydų sinagoga buvo Žemaitės g. 22, Apaščios pakrantėje. Iki šių dienų išliko senoji akmens ir plytų mūro vienaaukštė sinagoga, joje veikė ir ješiva (religinė mokykla), kurią įkūrė B. Movši ir A. L. Bernšteinas.
- Buvusi chasidų sinagoga buvo S. Dagilio g. 14. Tai Chabad chasidų sinagoga, 1938–1939 m. perstatyta į didelę plytinę sinagogą (pagal M. Lurje projektą).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kostas Kajėnas. Dingusi Lietuvos istorija. Biržų štetlas. Bernardinai.lt (tikrinta 2022-09-13).
- ↑ Žydų paveldo objektai. Visitbirzai.lt (tikrinta 2022-09-13).
| |||||||||||||||||
