Kauno chasidų sinagoga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kauno chasidų sinagoga
Chasidų sinagoga Gimnazijos g. 6.JPG

Kauno chasidų sinagoga
54°53′55.87″N 23°53′47.98″E / 54.8988528°N 23.8966611°E / 54.8988528; 23.8966611 (Kauno chasidų sinagoga)Koordinatės: 54°53′55.87″N 23°53′47.98″E / 54.8988528°N 23.8966611°E / 54.8988528; 23.8966611 (Kauno chasidų sinagoga)
Informacija
Vieta Lietuva Kaunas, Lietuva
Statusas Nebenaudojama
Statybų pabaiga 1880 m.
Paskirtis Sinagoga

Kauno chasidų sinagoga – buvusi sinagoga Gimnazijos g. 6, Kaune. Pastatas stovi Žaliakalnio įkalnėje, priešais stūkso VDU Katalikų teologijos fakulteto rūmai. Sinagogos aplinka nėra užstatyta, todėl gerai matoma ir iš toliau – nuo judrios Šv.Gertrūdos gatvės, einančios pietinėje senamiesčio dalyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1940 m. okupacijos Lietuvoje judėjai chasidai (chabadininkai) turėjo savo maldos namus daugumoje žydų gyvenviečių, buvo apie 200 bendruomenių. 2007 m. Lietuvoje veikė dvi bendruomenės Vilniuje ir Kaune.[1] Dar 1995 m. Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenė pateikė prašymą dėl buvusios chasidų sinagogos pastato grąžinimo.[2] Čia sovietmečiu buvo įsikūrusi laboratorija, patalpas valdė Vilniaus dailės akademijos filialas. Vėliau akademijai pastatas tapo nereikalingas. Lietuvos žydų religinė bendrija pripažįsta Kauno chasidų sinagogos religinę bendruomenę kaip iki 1940 m. liepos 21 d. veikusių žydų chasidų maldos namų teisių perėmėja.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdas iš kiemo pusės

Chasidų sinagoga (Hasidic kloyz) pastatyta 1880 m. Inžinierius Noach–Ber Joffe 1929 m. nubraižė nedidelio priestato, skirto parduotuvei, projektą, tačiau sumanymas, matomai, nebuvo įgyvendintas. Maldos namai buvo sumūryti iš raudonų plytų, nutinkuoti, su dvišlaičiu stogu. Pastato planas netaisyklingas, T formos, kurią apibrėžia sklypas Gimnazijos ir A. Mackevičiaus gatvių sankirtoje. Fasadai simetrinės kompozicijos, pasižymi kukliu neorenesansiniu dekoru. Remiantis 1930 m. nuotraukomis ir Jofės brėžiniais, matyti, kad išlikę fasadai pakitę nežymiai: kai kurios buvusių durų angos paverstos langais, užmūrytas vienas rūsio langas, kai kurių angų arkinės formos, be to, „ištiesintos“ mūru ir tapusios stačiakampėmis. Vidaus išplanavimas išlikęs mažai pakitęs: beveik kvadratinėje pagrindinėje maldų salėje bima keturiuose kampuose įrėminta kolonų poromis, laikančiomis medinį skliautą, lubos papuoštos lipdiniais. Interjero elementai buvusioje skulptūros studijoje ilgai nebuvo prižiūrimi, todėl atskirų detalių būklė tapusi bloga.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Cohen-Mushlin, S. Kravtsov, V. Levin, G. Mickūnaitė, J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė. „Synagogues in Lithuania“. Vilnius Academy of Arts Press, 2010. I t. ISBN 978-9955-854-60-9 [3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]