Liaudies architektūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lesoto liaudies architektūra
Lietuvos liaudies architektūra

Liaudies architektūraliaudies meno šaka, savamokslių vietinių meistrų statomos gyvenvietės, gyvenamieji, ūkiniai, gamybiniai, sakraliniai, visuomeniniai pastatai, smulkiosios architektūros statiniai, jų kompleksai.

Ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liaudies architektūra kuriama be išankstinių projektų, skiriama gyventojų ir bendruomenės buitiniams, estetiniams, religiniams poreikiams. Liaudies architektūros formas, konstrukcijas ir meninę raišką lemia vietinė statybos tradicija – medžiagos, darbo įrankiai, statybos technikos, taip pat gamtinės sąlygos.

Nuo klimato daugiausia priklauso stogų formos: kritulių gausiuose regionuose jie smailėjantys keliašlaiščiai, svogūno formos, saulėtuose – plokšti. Didelę įtaką, daugiausia statinių funkcinei įvairovei, formų sudėtingumui turi ir socialinės sąlygos, kūrėjo meistriškumas, tuo metu vyraujantys profesionaliosios architektūros stiliai. Liaudies architektūrai būdingos paprastos formos, aiškus planas, funkcinis tikslingumas, išorinių formų tektonika. Statoma iš tam regionui būdingų medžiagų, dažniausiai medžio, molio, plytų, akmens, dekoruojama tradicine drožyba, skulptūra, tapyba.

Labiausiai paplitęs liaudies architektūros statinių tipas – gyvenamieji namai. Klajoklių tautų pastatai (palapinės, žeminės) yra laikino pobūdžio, nesudėtingo plano, sėsliųjų tautų pastatams būdingos tvirtos konstrukcijos, sudėtingesni planai ir formos. Miškingose vietose vyrauja mediniai rąstinės arba karkasinės konstrukcijos pastatai, kraštuose, kur gausu akmenų ir klinties – masyvūs mūriniai pastatai, molingose vietose – iš molio drėbti namai. Šiltų kraštų pastatai lengvos karkasinės konstrukcijos, kai kada statomi ant stulpų.

Vakarų Europai būdingi 1–2 aukštų fachverkiniai pastatai. Unikalūs akmeniniai namai su kūginiais akmens plytelių stogais statyti Apulijos regione Italijoje. Savitos yra Rytų Europos ir Skandinavijos šalių medinės bažnyčios. Afrikos tautos stato įvairaus plano statinius, apsaugai nuo saulės kaitros juos dengia žemašlaičiais stogais. Azijos tautų (kinų, japonų) pastatams būdingi lankstyti ir laiptuoti stogai, Šiaurės Amerikos indėnų, arabų – kūginės stogo formos. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Liaudies architektūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 70 psl.