Kauno choralinė sinagoga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kauno choralinė sinagoga

Kauno choralinė sinagoga – vienintelė išlikusi ir veikianti Kauno sinagoga ir judėjų maldos namai; taip pat vadinama Kauno sinagoga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyviausi žinomi Kauno žydų maldos namai stovėjo vadinamojoje Pilies jurizdikoje – teritorijoje prie Kauno pilies. 1716 m. jie buvo sugriauti, tačiau žydai sinagogą 1722 m. atstatė. XVIII a. Vilijampolėje didelę mūrinę baroko stiliaus Vilijampolės sinagogą dešiniajame Neries šlaite pastatė rabino Izaoko sūnūs Mozė ir Abraomas Soloveičikai. Šalia stovėjusio mūrinio namo antrame aukšte buvo įsikūręs ir žydų – bendruomenės taryba Kahalas. Sinagoga buvo restauruota 1774 m., bet per Vilijampolės gaisrą XIX a. pabaigoje sudegus stogui, caro valdžia neleido jos atstatyti.[1]

Naują sinagogą Kauno centre, dabartinėje E. Ožeškienės gt. 1872 m. pastatė Kauno pirmosios gildijos pirklys Levinas Minkovskis. Architektas – Ustinas Golinevičius. Sinagogos tvora buvo sumūryta 1893 m. Sinagoga vadinama Choraline, nes joje atliekamas apeigas lydi choro giedojimas. Lietuvoje šiuo metu veikia dar viena choralinė sinagoga – Vilniuje. Sinagoga – oficiali vieta žydų bendruomenės susirinkimui, maldai, mokyklai ir Toros studijoms, o kartais tai ir Kahalo būstinė.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatas yra istorizmo architektūros, stačiakampio plano, tinkuoto mūro su trisiene iškiša Aron kodešui rytinėje pusėje ir trimis įėjimais vakarinėje pusėje. Sinagogos įėjimo fasade neobaroko frontonas baigiasi masyviu bokštelio kupolu. Sinagogos bima – aštuonkampė pakyla, skirta Toros skaitymui, aptverta ažūrine metalo tvorele. Bimos vietą salėje iš viršaus apšviečia stoglangis. Prie rytinės sienos stovi Aron hakodešas (Sandoros skrynia) – kelių pakopų spinta, panaši į altorių, kurioje saugoma Tora. Interjeras dekoruotas žydų menui būdingais augalų ir gyvūnų motyvais. Istorizmo laikotarpio sinagogų architektūroje egzistuoja stilistinė įvairovė. Sinagogų išorėje naudojama dominuoja Dovydo žvaigždė arba Dekalogo motyvas.

Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastaruoju metu Kauno sinagoga buvo tvarkoma – 1999 m. restauruota tvora, 2001 m. atstatytas sinagogos kupolas. Kauno choralinėje sinagogoje be pamaldų, organizuojami ir kiti renginiai, vyksta parodos, religinės šventės. Sinagogos antrajame aukšte veikia Kauno žydų muziejus, eksponuojama unikali rabinų portretų kolekcija.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas, 2007 m. Vilnius

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 54°53′56″N 23°54′13″E / 54.898823°N 23.903659°E / 54.898823; 23.903659