Mištekai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Meksika-orn.png
Mezoamerikos istorija
Mezoamerikos priešistorė
Ikiklasikinė Mezoamerika (Olmekai)
Klasikinė Mezoamerika:
Teotihuakanas, Majai, Sapotekai
Poklasikinė Mezoamerika:
Pipilai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskanai, Čičimekai
Meksikos užkariavimas
Meksika, Centrinė Amerika
Mezoamerikos regionai
Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė
Mištekų kaukė iš Monte Albano (1300-1350 m.)

Mištekai (Mixtec) ikikolumbinė Mezoamerikos civilizacija, gyvavusi dabartinės Meksikos Oašakos, Pueblos ir Gerero valstijose.

Žodis „mištekai“ yra kilęs iš actekų kalbos žodžio Mixtecapan 'vieta debesyse'. Patys mištekai save vadino, priklausomai nuo vietovės, čuu savi, čuu djau, čuu davi, naa savi ir kt.

Svarbiausi mištekų kultūros centrai buvo sostinė Tilantongas, taip pat Ašiutlos, Kuilapano, Huamelupano, Mitlos, Tlašiako, Huštlahuakos ir Jusunudahujo miestai. Monumentaliosios mištekų architektūros yra ir Monte Albano mieste, prieš tai priklausiusiame sapotekams.

Mištekai buvo gabūs metalo, medžio, akmens apdirbėjai.

Maždaug 30 metų prieš ispanų konkistadorų atvykimą mištekai buvo nukariauti actekų imperatoriaus Ahuisotlio.


Commons-logo.svg Vikiteka: Mištekai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka