Tipajai-ipajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kumejajai)
Jump to navigation Jump to search
Tipajai-ipajai
Tipajų-ipajų moteris (~1926 m.)
Tipajų-ipajų moteris (~1926 m.)
Gyventojų skaičius ~3200[1]
Populiacija šalyse Meksikos vėliava Meksika
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Kalba (-os) kumejajų (tipajų, ipajų), ispanų, anglų
Religijos krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės luisenjai, kokopai, kvečanai, paipajai, kilivai
Commons-logo.svg Vikiteka: Tipajai-ipajaiVikiteka

Tipajai-ipajai (Tipai-Ipai), dar žinomi kaip diegenjai (isp. diegueño) arba kumejajai (kumeyaay, kumiai) – indėnų tauta, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose (pietų Kalifornijoje) ir Meksikoje (Žemutinės Kalifornijos valstijos šiaurėje). Vartoja keletą jumanų-kočimių šeimos kalbų: kumejajų, ipajų, tipajų. Šios kalbos nunykusios (ypač JAV), dabar daugiausia šneka angliškai ir ispaniškai. Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai.

Skirstosi į dvi pagrindines grupes:

  • ipajai – gyvena į šiaurės rytus nuo San Diego;
  • tipajai – į pietus nuo San Diego iki Ensenados, ir į rytus iki Imperialo slėnio bei Kolorado upės; šiaurinė dalis, gyvenanti tarp Imperialo slėnio ir Ramiojo vandenyno vadinasi kumejajais.
Tipajų-ipajų ir kahuiljų gyventos sritys

Kultūriškai artimi kitoms pietų Kalifornijos tautoms. Gyveno pusiau sėsliai ir vertėsi rankiojimu, medžiokle (elnių, graužikų, paukščių), žvejyba. Imperialo slėnio tipajai vertėsi ir žemdirbyste. Laukinį tabaką, svogūnus persodindavo į derlingesnes žemes, išdegindavo žoles. Vystė tarpgentinę ir vidinę prekybą: pakrančių tipajai-ipajai mainė druską, džiovintus dumblius ir kriaukles į agavą, giles ir kt. sausumos žaliavas. Gaminosi valtis iš nendrių, dirbo keramiką. Dabar dirba samdomus darbus žemės ūkyje, pramonėje.

Būstas įvairaus pavidalo, karkasinis, iš vytelių, žabų, dengtas žole. Moterys tatuiruodavosi pasmakrę (per įvesdinimo apeigas), veidus puošdavosi raudonu-baltu-juodu raštu. Vaikams įsmeigdavo papuošalus į nosis ir ausis.

Tipajų-ipajų visuomenės pagrindas – giminė (iki 1000 žmonių), valdoma vado (titulas paprastai paveldimas per vyriškąją liniją) ir pagalbininko. Santuoka patrilokalinė, būta nuotakos išpirkos papročio. Tikybai būdingas šamanizmas. Mitologijoje vyrauja mitai apie dvynius-sutverėjus. Pagrindinės apeigos: mergaičių (vietomis ir berniukų) įšventinimas, Erelio šokis (su erelio aukojimu), ugnies apeiga. Iš luisenjų perėmė haliucinogeninio gėrimo apeiginį vartojimą. Kūrė taip vadinamą „smėlio tapybą“. Dabar išlaikę dalį papročių, nors ryški amerikietiškos it meksikietiškos kultūros įtaka. JAV gyvena 13-oje bendruomenių (visos – San Diego apygardoje).

XVI a. tipajai-ipajai susidūrė su europiečiais. Nuo 1769 m. iki XIX a. pr. aršiai priešinosi užgrobėjams ispanams. Vėliau amerikiečių išstumti į skurdžias žemes. 1875 m. jų žemėse sudarytos rezervacijos. Dalis jų (ypač bežemiai, gyvenę buvusiose ispanų misijose) tapo socialiniais marginalais, apsigyveno San Diego lūšnynuose. Atskiros bendruomenės, ypač gyvenusios kalnuose, iki pat XX a. išlaikė tradicinę gyvenseną.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pritzker, Barry M. (2000), "Tipai-Ipai", A Native American Encyclopedia: History, Culture, and Peoples, Oxford: Oxford University Press, pp. 145–147,
  2. Типаи-ипаи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.