Pončas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pončas

Pončas (isp. poncho, keč. punchu, mapu. pontro) – tradicinis lotynoamerikiečių viršutinis rūbas. Tai didelis trikampis audeklo gabalas su anga galvai. Rūbas lengvas, nevaržo rankų judesių.

Pončas kilęs iš Andų kalnų – tokius rūbus nuo seno nešioja kečujai, aimarai, mapučiai ir kitos vėsių Andų aukštikalnių tautos. Pončų rasta Parakaso kultūros kapavietėse (VI a. pr. m. e.). Vėliau pončus perėmė užkariautojai ispanai, juos ypač nešiojo metisai. Pončus Anduose siuva iš lamų, vikunijų ar alpakų vilnos, dabar – ir iš avies vilnos, kitų medžiagų. Pončo spalva bei raštai atspindi tam tikrą vietovę, nurodo nešiotojo kilmę, pareigas. Daugelyje Pietų Amerikos šalių (Argentinoje, Čilėje, Peru, Bolivijoje, Kolumbijoje, pietų Brazilijoje, Ekvadore) pončai buvo ne tik tradiciniai piemenų-„kaubojų“ (gaučų, huasų) ar valstiečių rūbai, tačiau juos, norėdami pabrėžti tautines tradicijas, artumą liaudžiai, neretai progomis vilkėdavo ir įvairių šalių vadovai, generolai, visuomenės veikėjai.

Nuo XIX a. neperšlampamus pončus ėmė naudoti JAV kariuomenė. Tokie pončai gaminti iš tikrojo gutamedžio Palaquium gutta latekso. Nuo XX a. vid. gaminti nailoniniai pončai.

Argentinos mieste Katamarkoje vyksta kasmetinė tarptautinė pončų šventė.

Panašūs rūbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]