Masatekai
| Masatekai | |
|---|---|
 Masatekų šokėjos (Huautla de Chimenesas)
| |
| Gyventojų skaičius | >200 000[1] |
| Populiacija šalyse |  Meksika (Oachaka)
|
| Kalba (-os) | masatekų, ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | popolokai, iškatekai |
 Vikiteka: |
MasatekaiVikiteka |
Masatekai (isp. mazatecos, sav. ha shuta enima) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, šiaurės Oachakos aukštikalnėse. Populiacija >200 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 130 tūkst.). Masatekų kalba (8 pagr. tarmės) priskiriama otomangų kalboms, taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai, yra protestantų.
Masatekų daiktinė kultūra ženkliai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos padėties kalnuose. Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, pardavimui – cukranendrės, tabakas, ryžiai, vaisiai). Išvystyti amatai: audimas, puodininkystė, medinių indų skobimas. Dirba samdiniais kavos, cukranendrių plantacijose.
Tradicinis masatekų būstas panašus į kitų Centrinės Amerikos tautų. Būdinga ketera virš šelmens, pridengianti vėdinimo angas.
Vyrai rengiasi panašiai kaip ir kiti meksikiečiai – nešioja baltas kelnes, suveržtas ties kulkšnimis, raudoną kaklaskarę. Moterų tradicinis rūbas – ilgas sijonas ir gausiai išsiuvinėtas uipilis; kasos puoštos kaspinais (kiekvienas kaimas turi savo lamstą).
Masatekai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), kurias atitinka įvairūs gyvūnai (jaguaras, kaimanas, gyvatė ir kt.), raganavimas.[2] Taip pat paplitęs šamanizmas įtraukiant haliucinogenų (ypač kvaitulinio šalavijo) naudojimą.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://site.inali.gob.mx/pdf/libro_lenguas_indigenas_nacionales_en_riesgo_de_desaparicion.pdf
- ↑ Масатеки,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
- ↑ Valdés, Leander J., III; José Luis Díaz; Ara G. Paul (1983). „Ethnopharmacology of ska María Pastora (Salvia divinorum, Epling and Játiva-M)“. Journal of Ethnopharmacology. 7 (3): 287–312.
| |||||||||||||||||||||||||
