Masatekai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Masatekai
Masatekų šokėjos (Huautla de Chimenesas)
Masatekų šokėjos (Huautla de Chimenesas)
Gyventojų skaičius >200 000[1]
Populiacija šalyse Meksikos vėliava Meksika (Oachaka)
Kalba (-os) masatekų, ispanų
Religijos krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės popolokai, iškatekai
Commons-logo.svg Vikiteka: MasatekaiVikiteka

Masatekai (isp. mazatecos, sav. ha shuta enima) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, šiaurės Oachakos aukštikalnėse. Populiacija >200 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 130 tūkst.). Masatekų kalba (8 pagr. tarmės) priskiriama otomangų kalboms, taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai, yra protestantų.

Masatekų daiktinė kultūra ženkliai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos padėties kalnuose. Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, pardavimui – cukranendrės, tabakas, ryžiai, vaisiai). Išvystyti amatai: audimas, puodininkystė, medinių indų skobimas. Dirba samdiniais kavos, cukranendrių plantacijose.

Tradicinis masatekų būstas panašus į kitų Centrinės Amerikos tautų. Būdinga ketera virš šelmens, pridengianti vėdinimo angas.

Vyrai rengiasi panašiai kaip ir kiti meksikiečiai – nešioja baltas kelnes, suveržtas ties kulkšnimis, raudoną kaklaskarę. Moterų tradicinis rūbas – ilgas sijonas ir gausiai išsiuvinėtas uipilis; kasos puoštos kaspinais (kiekvienas kaimas turi savo lamstą).

Masatekai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), kurias atitinka įvairūs gyvūnai (jaguaras, kaimanas, gyvatė ir kt.), raganavimas.[2] Taip pat paplitęs šamanizmas įtraukiant haliucinogenų (ypač kvaitulinio šalavijo) naudojimą.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://site.inali.gob.mx/pdf/libro_lenguas_indigenas_nacionales_en_riesgo_de_desaparicion.pdf
  2. Масатеки,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
  3. Valdés, Leander J., III; José Luis Díaz; Ara G. Paul (1983). „Ethnopharmacology of ska María Pastora (Salvia divinorum, Epling and Játiva-M)“. Journal of Ethnopharmacology. 7 (3): 287–312.