Michiai

Michiai
Michių pardavėjos Sant Marta Tlahuitoltepeke (Oachaka)
Gyventojų skaičius	118 000
Populiacija šalyse	Meksika (Oachaka, Verakrusas)
Kalba (-os)	michių, ispanų
Vėliava
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	sokiai, popolukai
Vikiteka:	Michiai

Michiai (isp. mixe, mije, sav. Ayüükjä'äy) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, Oachakos valstijos šiaurės rytuose ir pietų Verakruse. Populiacija ~118 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 75 tūkst.). Jų vartojama michių kalba priskiriama negausiai michių-sokių kalbų šeimai. Pagrindinės tarmės – rytų ir vakarų. Tikintieji – katalikai.

Svarstoma, kad michių–sokių tautų protėviai yra olmekų civilizacijos (II tūkstm. pab.–I tūkstm. vid. pr. m. e.) steigėjai. Tiesa, labiau tikėtina, kad michiai–sokiai I tūkst. pr. m. e. buvo išstumti iš pietų Pueblos ir šiaurės Oachakos į pietus ir rytus, kur prisidėjo prie olmekų civilizacijos užkariavimo. I tūkst. m. e. sapotekų kraustymasis į pietus perskyrė michius ir sokius. Turėjo sukūrę savo valstybes (centrai – Ajutla, Čimalapa), o XVI a. tapo pavaldūs actekams. 1522 m. michiai nuožmiai priešinosi ispanų užkaravimui.

Michių tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė, kai kur – dirvoninė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, agavos, pomidorai, ananasai, papajos, ropinės gumbapupės, manijokai, dažinės urlijos, nuo XIX a. vid. – kava pardavimui). Laiko kiaules, naminius paukščius, vietomis arklius, karves, verčiasi žvejyba (naudojant nuodus), medžiokle, bitininkyste. Išvystyti amatai: puodininkystė, audimas rankinėmis staklėmis, pynimas, kabančiųjų tiltų gamyba iš lianų. Dabar dirba samdiniais ūkiuose, kavos plantacijose.

Tradicinis michių būstas įrengiamas ant neaukštos žemių platformos, stačiakampis, dažnai užapvalintais kampais, stačiu šiaudiniu stogu. Iš fasado pusės – veranda su židiniu. Kieme statoma klėtis ant stulpų, virtuvė, garinė pirtis (kartais kaip priestatas). Būdingos medinės tuščiavidurės taburetės, turinčios zoomorfinių motyvų.

Michų vyrų apranga panaši į kitų meksikiečių, o moterys vilki ilgus klostuotus sijonus, palaidines–apsiaustus. Viršutinė kūno dalis apnuoginta, miestuose vilki iš sapotekų perimtus uipilius.

Tradicinė šeima – didžioji, dabar – mažoji. Santuoka patrilokalinė, rečiau neolokalinė. Paplitusi poligamija, atidirbimas už nuotaką (iki 1 metų). Kai kuriuose kaimuose išlikęs dalinimasis į dvi bendruomenes.

Michiai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), gerbiamos vietovių dvasios (čanekai), paplitęs šamanizmas, raganavimas, atnašavimas. Gyduoliai atlieka gydimo apeigas garinėje pirtyje, naudoja haliucinogeninius grybus, vijoklių sėklas. Žinomi michių mitai apie dvynius-didvyrius, griaustinio, požemio, kukurūzų dievus