Išiliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Išiliai
Išiliai Čachulio turguje
Išiliai Čachulio turguje
Gyventojų skaičius 95 315[1]
Populiacija šalyse Gvatemalos vėliava Gvatemala (Kičės departamentas)
Kalba (-os) išilių, ispanų
Religijos krikščionybė (katalikybė), prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės čatlčitekai, agvakatekai, mamai

Išiliai (isp. Ixil) – indėnų (majų) tauta, gyvenanti vidurio Gvatemaloje, Kučumataneso kalnagūbrio šlaituose ir slėniuose (daugiausia Kičės departamente). Populiacija ~95 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – >72 tūkst.). Išilių kalba priklauso majų kalbų šeimai, mamių pogrupiui; taip pat apie trečdalis kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai.

Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (auginami kukurūzai, pupelės, moliūgai, vaisiai ir daržovės, pardavimui – kava. medvilnė). Po ispanų užkariavimo užsiėmė ariamąja žemdirbyste upių slėniuose. Laiko naminius paukščius, bites. Verčiamasi medžiokle, rankiojimu, žvejyba. Išvystyti amatai: pynimas, audimas, puodininkystė, akmens ir medžio apdirbimas. Tradicinė kultūra geriausiai išlikusi Čachulyje, prasčiausiai – Nebache.

Išilių būstas stačiakampio plano, vienos ar dviejų patalpų, su dvišlaičiu šiaudiniu stogu. Dažnai prieangyje įrengiama veranda. Šalia namo pastogėje įrengiama virtuvė.

Vyrų apranga kreolinė, tebenešioja spalvotas austas juostas, ryškias kaklaskares. Moterys nešioja ilgus klostuotus sijonus, daugiausia raudonais raštais išsiuvinėtus baltus uipilius iki kelių, ryškias skaras ant pečių arba susuktas ant galvos.

Tradicinė šeima didžioji arba mažoji, santuoka patrilokalinė arba neolokalinė, pasitaiko poligamija. Paplitusi nuotakos išpirka, naujavedžių gyvenimas nuotakos šeimoje. Skirstosi į giminines linijas, kurių atstovai sudaro seniūnų tarybą. Dalis gyvenviečių skirstosi 4, kartais egzogaminius, kvartalus. Išlikusi senoji mitologija, tautosaka, gerbiamos protėvių, kalnų, kryžių, lietaus, vaisingumo dvasios. Katalikiškų švenčių metu vyksta eisenos, teatralizuoti šokiai, vaidinimai, keičiamasi dovanomis. Naujųjų metų proga išiliai rengiasi į piligriminius žygius prie Čachulio kalno, kur atlieka atnašavimus, smilkymus. Išlikusios gimininės šventvietės, išiliai geriau nei dauguma majų išlaikę tradicinę astrologiją ir kalendorių. Bendruomenės turi vyriausiąjį žynį, gyduolius, aiškiaregius, šamanus (paprastai paveldimi), apeigines bendruomenes (kofradijas).[2]

Išiliai smarkiai nukentėjo per Gvatemalos pilietinį karą, kai kariuomenė siaubė indėnų kaimus, žudė ir prievartavo jų gyventojus. Daug išilių buvo priversti trauktis į kalnus, dalis pabėgo į Meksiką. 2013 m. tarptautinis Hagos tribunolas teisė Gvatemalos prezidentą Efrainą Riosą Montą už išilių genocidą.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]