Moliūgas
| Cucurbita |
|---|
 Didysis moliūgas (Cucurbita maxima) |
| Mokslinė klasifikacija |
Moliūgas (Cucurbita) – moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalų gentis, kilusi iš Vidurio Amerikos. Kelios kultūrinės kilmės rūšys auginamos beveik visame pasaulyje.
Vienmetis ar rečiau daugiametis žolinis augalas. Stiebas ilgas šliaužiantis arba laipiojantis, rečiau trumpas ir šakotas, plaukuotas. Lapai dideli, ilgakočiai, plaukuoti skiautėti. Žiedai vienalyčiai dideli, po vieną ar kelis išaugę lapų pažastyse. Vainikėlis varpelio formos, sudarytas iš 5 tarpusavyje suaugusių lapelių, geltonas ar gelsvas. Vaisius – daugiasėklė uoga (vadinamas agurkvaisiu). Vaisiai dideli (masė iki 20 kg, kai kurių veislių iki kelių šimtų ir net 1000 kg), apvalūs, plokšti, pailgi. Luobelė žalia, geltona, oranžinė arba dryžuota. Minkštimas sultingas, plaušingas. Sėklos didelės, kiaušiniškos.[1]
Moliūgų genčiai priklauso penkios rūšys, auginamos dėl valgomų vaisių. Kai kurie kultūriniai moliūgo varietetai vadinami skirtingais vardais, pavyzdžiui: patisonas, cukinija, agurotis.
Auginamas daržuose, žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Moliūgai geriausiai dera įsaulyje, gerai įtręštuose priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose. Vaisiai – agurkvaisiai – priklausomai nuo varieteto renkami vasarą jauni, dar nesubrendę arba sunokę skinami prieš šalnas.
Vaistinė žaliava – moliūgo sėklos, ruošiamos rugsėjo-lapkričio mėnesiais.
Lietuvoje pradėti auginti nuo XIX a. vidurio.[2]
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sidabruotasis moliūgas (Cucurbita argyrosperma). Kilęs iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Dažnai auginamas dėl sėklų, kurios naudojamos kaip užkandis arba aliejaus gamybai.
- Juosvasėklis moliūgas (Cucurbita ficifolia). Gali būti vadinamas „cukriniu moliūgu“. Jo vaisiai naudojami desertams ir sultims gaminti. Ši rūšis atspari ligoms ir šaltoms sąlygoms.
- Prerijinis moliūgas (Cucurbita foetidissima). Paprastai nevalgomas dėl kartaus skonio, bet naudojamas kaip pašaras arba biodegalų žaliava.
- Didysis moliūgas (Cucurbita maxima). Dažniausiai naudojamas maistui, ypač sriuboms ir kepiniams. Ši rūšis apima milžiniškus moliūgus, kuriuos galima matyti moliūgų konkursuose.
- Kvapusis moliūgas (Cucurbita moschata). Turi švelnesnį skonį ir naudojamas pyragams bei sriuboms. Turi ilgą nokimo laiką ir gerą išlaikymą per žiemą.
- Paprastasis moliūgas (Cucurbita pepo). Apima daugybę kultivarų, tokių kaip cukinija, agurotis, patisonas. Tai viena iš labiausiai paplitusių rūšių Europoje ir Lietuvoje.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis moliū̃gas kilęs iš liet. moliū̃gas, moliū̃kas, reiškiančio ‘molio spalvos, gelsvas’. Taip vadintos žąsys, vištos, antys. Pagal vaisiaus žievės spalvą toks pavadinimas suteiktas ir šiai daržovei. Anksčiau vadintas vokietybe kurbis (kurblỹs; < vok. Kürbis < sen. vok. kürbiʒ, körves, körvis ‘ilgmoliūgis’ < šnek. lot. *curbita < lot. cucurbita < skr. चिर्भट = IAST: cirbhaṭa- ‘melionas’) arba slavybe dynià (dỹnas, dynė, dynỹs, dýnis < lenk. dynia ‘moliūgas’, rus., bltr. дыня ‘melionas’ < *kъdynja: lot. cydōnea (māla), sen. gr. κυδώνια μᾶλα ‘cidonija’ = ‘Kidonijos obuolys’).[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Zigmantas Gudžinskas. moliūgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ moliūgai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 178.
| |||||