Chakaltekai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Chakaltekai
Chakaltekų moterys (1977 m.)
Chakaltekų moterys (1977 m.)
Gyventojų skaičius 47 000–88 000
Populiacija šalyse Gvatemalos vėliava Gvatemala: 47000–77000[1][2]
Meksikos vėliava Meksika: ~11000[3]
Kalba (-os) chakaltekų, ispanų
Religijos krikščionybė (katalikybė), majų tikyba
Giminingos etninės grupės tocholabaliai, čuchiai, kanchobaliai, celtaliai, cociliai

Chakaltekai (isp. jacalteco, jakalteko) – indėnų (majų) tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Gvatemaloje (Kučumataneso kalnuose) ir pasienio srityse Meksikoje (Grichalvos aukštupio miškuose). Populiacija neaiški (tarp 47 ir 88 tūkst. žmonių; XX a. II pusėje – 40 tūkst.). Jų gimtoji chakaltekų kalba, priskiriama majų kalbų šeimai, apie pusė populiacijos taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji formaliai katalikai, tačiau paplitusi senoji tikyba.

Chakaltekas su pučiamuoju ginklu

Iki ispanų užkariavimo 1528 m., chakaltekai buvo sukūrę keletą valstybių, buvo pavaldūs mamams, kariavo su kaimynais, aršiai priešinosi ispanams. Kadangi chakaltekai gyvena atokiose vietose, akultūruojasi lėčiau, nei kitos Gvatemalos indėnų tautos. Gvatemalos pilietinio karo metu iš valdžios patyrė represijas, keletas tūkstančių chaklatekų pasitraukė į Meksiką.

Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, pomidorai, daugiausia pardavimui – tabakas, kakava, cukranendrės, kava, bananai, svogūnai, apelsinai). Laiko kiaules, avis, rečiau karves, taip pat vištas, kalakutus. Verčiasi medžiokle (su pučiamaisiais vamzdžiais), žvejyba, rankiojimu. Išvystyti amatai: rankinis audimas, puodininkystė, medžio drožyba, pynimas (ypač Chakaltenange), juvelyrika (miestuose). Dirba samdiniais kavos plantacijose.

Būstas stačiakampio plano, vienos patalpos, statomas iš žiogrių, dengtų moliu, stogas iš šiaudų ir lapų, keturšlaitis. Statosi garines pirtis. Virtuvei būdingi tradiciniai Meksikos gaminiai – tortilijos, pupelės, kukurūzų miltų košės ir gėrimai, kava su ruduoju cukrumi.

Chakaltekų moterys vilki ilgus sudurtus arba klostuotus sijonus, paprastai mėlynus, su statmenomis įvairiaspalvėmis juostomis, baltus marškinius, stačiakampes skaras, plačias juostas, geometriniais raštais išsiuvinėtus uipilius. Vyrai vilki marškinius (išsiuvinėtus ties pečiais ir atlapais), baltas plačias kelnes, sandalus, raudoną kaklaskarę, šiaudinę skrybėlę. Kiekvienam kaimui būdingas savitas rūbas.

Šeima dažniausiai mažoji, kartais – didžioji. Santuoka patrilokalinė, santuokos pradžioje matrilokalinė. Giminė patrilinijinė. Išlikusi nuotakos išpirka. Bendruomenėse didelę įtaką turi kofradijų sistema.

Chakaltekai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – gerbiamos kalnų, urvų, šaltinių, kryžių, lietaus, protėvių dvasios, paplitęs raganavimas, šamanizmas, agrarinės apeigos. Išlaikę tautosaką, mitologiją. Senosios naujųjų metų šventės Vajeb, vadovaujamos kaimo žynio, metu vyksta spalvingi karnavalai, šokiai (krikščioniški ir senosios tikybos motyvai).[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]