Pereiti prie turinio

Tarahumarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tarahumarai
Tarahumarai (1892 m.)
Tarahumarai (1892 m.)
Gyventojų skaičius ~60 000
Populiacija šalyse Meksikos vėliava Meksika (Čihuahua, Durangas)
Kalba (-os) tarahumarų, ispanų
Religijos krikščionybė (katalikybė), tradicinė tikyba
Giminingos etninės grupės huičioliai, tepehuanai, jakiai, gvarichijai ir kt.
Vikiteka: Tarahumarai

Tarahumarai (isp. tarahumaras, sav. rarámuri – „lengvakojai“) – indėnų tauta, priklausanti pimų tautų grupei, gyvenanti šiaurės vakarų Meksikoje – pietvakarių Čihuahvoje ir šiaurės Durange. Populiacija – apie 60 tūkst. žmonių. Vartoja tarahumarų kalbą, priklausančią jutų-actekų kalbų šeimai, didelė dalis kalba ispaniškai. Tikintieji – daugiausia krikščionys (katalikai).

Iki ispanų užkariavimo tarahumarai gyveno daugiausia Čihuahvos lygumose, bet XVIIXVIII a. spaudžiami kolonizatorių pasitraukė į Vakarų Siera Madrės kalnus bei Vario kanjoną. Skirstomi į tris dalis: pagotamesai (dauguma) – gyvenantys kalnų šlaituose, poblanosai – kanjonuose, chentilesai – sunkiai pasiekiamose aukštikalnėse.

Tradiciškai verčiasi žemdirbyste (augina kukurūzus, pupas, moliūgus, bulves), gyvulininkyste (augina kiaules, ožkas, galvijus, naminius paukščius), taip pat dirba samdiniais ūkiuose, plantacijose, miškų pramonėje. Išvystę keramikos amatus, moterys audžia gulsčiomis staklėmis, pina krepšius.

Gyvenvietę sudaro 5–20 šeimų. Sodybą sudaro stačiakampis akmeninis arba rąstinis namas, dengtas malksnomis, ir 1 ar 2 klėtys, supančios vidinį kiemą. Vyrų aprangą sudaro juosmens raištis (tagora) arba kelnės, ilgi marškiniai (iš grubios medvilnės ar avikailio) bei apsiaustalas. Plaukus perriša juosta. Moterys nešioja palaidinę iš ištisos audeklo palos, vieną ar keletą vilnonių sijonų, apsiaustalą. Vaikšto paprastai basnirčia.

Tarahumarų virtuvės pagrindiniai patiekalai – kukurūzų putra (pinolė), bulvės, pupos, švenčių proga – mėsa, kukurūzų alus (tesguijo). Šeima apdirba skirtą žemės plotą, dažnai esantį tolėliau nuo kaimo. Žiemomis uždaresnėse srityse gano.

Išlikusi bendruomeninė savivalda, savitarpio pagalbos paprotys (korima). Kiekviename rajone yra vado (sirname) valdomas centras (pueblas). Švenčių proga rengiamos lenktynės, šokiai.

Tradiciniam tarahumarų pasaulėvaizdžiui būdingas dvasių kultas, šamanizmas.[1]

  1. Тарахумара,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.