Pranciškus Kazimieras Čepulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pranciškus Kazimieras Čepulis (1884 m. lapkričio 14 d. Meškuičiai, Šiaulių apskr. – 1962 m. kovo 30 d. Panevėžys) – Lietuvos kunigas, pranciškonas, bažnyčios ir visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, 1907 m. gegužės 27 d. įšventintas kunigu. Nuo 1925 m. balandžio 7 d. pranciškonas, gavo Kazimiero vardą. Atlikęs bandymo metus Silezijos provincijos noviciate Vokietijoje, 1926 m. balandžio 8 d. davė laikinuosius įžadus, o 1930 m. vasario 20 d. – iškilmingus amžinuosius įžadus.[1]

Pirmojo pasaulinio karo metais Laukžemės, vėliau kitų Žemaičių vyskupijos parapijų klebonas ir vikaras. 1919 m. sausio 22 d. organizavo pirmąjį Lietuvos kariuomenės savanorių būrį Kretingoje. Restauravo Troškūnų bažnyčią ir vienuolyną, pastatydino parapijos salę. 19331936 m. ir 19391941 m. Lietuvos pranciškonų provincijolas ir Kretingos namų gvardijonas, 19391943 m. – generalinis delegatas Lietuvoje. Kretingoje įkūrė pranciškonų noviciatą, 1936–1939 m. jo gvardijonas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą padėjo emigruoti vienuoliams, rūpinosi partizanų sielovada, už tai Ypatingojo pasitarimo už akių nuteistas mirties bausme. Iki 1954 m. slapstėsi, vėliau kunigavo Velžyje (Panevėžio rajono savivaldybė).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. MIRĖ TĖV. KAZIMIERAS ČEPULIS, O.F.M Aidai, 1962
  2. Sigitas Benediktas JurčysPranciškus Kazimieras Čepulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 309 psl.