Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ketvirtasis pėstininkų pulkas)
Jump to navigation Jump to search
4-ojo LK Mindaugo pulko karininkai, 1928 m.

Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas – Lietuvos kariuomenės karinis pėstininkų dalinys, veikęs 19191940 m., dislokuotas Panevėžyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pulką 1919 m. sausio pradžioje Panevėžyje organizavo karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu karininkui J. Variakojui liepta sudaryti Panevėžio srities apsaugos būrį ir jam vadovauti. 1919 m. sausio 5 d. J. Variakojis iš besitraukiančių vokiečų išgavo apie 70 šautuvų, o sausio 7 d. būrys gavo pirmą įsakymą. Nuo 1919 m. kovo 22 d. būrys vadintas Panevėžio atskiruoju batalionu, nuo birželio 20 d. – Panevėžio batalionu.

Nuo pirmųjų dienų pulkas ar jo daliniai kovėsi su puolančiais bolševikais prie Panevėžio, Kėdainių, Ukmergės. 1919 m. gegužės 18-23 d. pulkas dalyvavo Kurklių-Panevėžio operacijoje, ne itin sėkmingai gynė Panevėžį. žymiai sėkmingesnė buvo 1919 m. gegužės 26 d. – birželio 3 d. Kupiškio-Utenos operacija [1], kurios metu užimti Kupiškis, Rokiškis, Alūkšta. Pulkas dalyvavo išstumiant bolševikus už Dauguvos.

Nuo 1919 m. spalio 15 d. pulkas jau kovojo su bermontininkais. Už sėkmingas kovas 1919 m. lapkričio 1 d. Šiaulių miestas pulkui įteikė vėliavą. Nuo 1920 m. sausio 7 d. pulkas oficialiai pavadintas Ketvirtuoju Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku.

1920 m. liepos 26 d. pulkas įžengė į Vilnių, spalio mėnesio pradžioje jį gynė nuo lenkų kariuomenės, o vėliau kovėsi su jais Musninkų-Širvintų bare, dalyvavo Giedraičių mūšyje. Per nepriklausomybės kovas žuvo 3 pulko karininkai ir 72 kareiviai, 121 kareivis sužeistas. 33 pulko karininkai ir 198 kareiviai apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais. [2]

1922 m. pulkas perkeltas į Panevėžį. 1926 m. apdovanotas III laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino vėliava su įrašu „Viešpatie, padėk mums Tėvynės laisvę ir garbę ginti“. [3] Įėjo į Pirmosios pėstininkų divizijos sudėtį, kai kurie padaliniai kurį laiką buvo dislokuoti Kupiškyje ir Ukmergėje. Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. liepos 25 d. pavadintas 4 pėstininkų pulku, 1940 m. rugpjūčio 30 d. išformuotas. 1940 m. rugsėjo 9 d. jo pagrindu įkurtas Raudonosios armijos 215-asis šaulių pulkas.

Pulko vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas LesčiusKetvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 282 psl.
  2. Jonas VaičenonisKetvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 781 psl.
  3. A. Liekis Lietuvių karyba ir ginkluotė , 2002 m., 543–544 psl.