Henrikas Dembinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Henrikas Dembinskis
Henryk Dembiński.PNG
Dembinskiai
Dembinskių herbas
Dembinskių herbas
Gimė: 1791 m. sausio 16 d.
Mirė: 1864 m. liepos 13 d. (73 metai)
Tėvas: Ignotas Dembinskis
Motina: Mariana Mošinska
Commons-logo.svg Vikiteka: Henrikas DembinskisVikiteka


Henrikas Dembinskis (lenk. Henryk Dembiński; 1791 m. sausio 16 d. – 1864 m. liepos 13 d.) – Lenkijos generolas. Vienas iš 1830 metų sukilimo lyderių

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1807–1808 metais mokėsi inžinerijos akademijoje, Vienoje.

1809 metais įstojo į Varšuvos kunigaikštystės armiją, dalyvavo Napoleono žygiuose. Po Smolensko mūšio suteiktas leitenanto laipsnis. Po Leipcigo mūšio apdovanotas Garbingo legiono ordinu. Po Napoleono pralaimėjimo gyveno Lenkijoje.

1830 metų sukilimo metu vadovavo kavalerijos brigadai, buvo paaukštintas į divizijos generolus. 1831 metais buvo paskirtas Varšuvos gubernatoriumi. Rugpjūčio 11 d. po Jono Skržneckio išėjimo į atsarga pradėjo vadovauti visai Lenkijos armijai, bet jau rugpjūčio 19 d. buvo priverstas išeiti į atsargą.

Henriko Dembinskio paminklas gimtajame Strzałków k. (Švento Kryžiaus vaivadija

Po sukilimo pralaimėjimo emigravo į Prancūziją. Įėjo į kunigakščio Čartoriskio šalininkų grupę.

1848 m. Vengrijos revoliucijos metu išvyko į Vengriją. Vadovavo sukilėlių šiaurės armijai. Po to buvo paskirtas Vengrijos armijos vyriausiu vadu. Patyrė pralaimėjimą nuo austrų ir bėgo į Osmanų imperiją, kur kurį tai laiką tarnavo Machmudo II armijoje.

1825 metais buvo Lenkijos seimo deputatu.

1850 metais grįžo į Paryžių. Mirė 1864 metais. Palaidotas Monmoransi kapinėse.