Madagaskaro istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Madagaskaro istorija prasidėjo, kai iš Indonezijos atvyko pirmieji žmonės 200 m. pr. m. e.–500 m. Dėl salos izoliacijos saloje išliko daug endeminių augalų ir gyvūnų rūšių, kurioms dabar iškilo grėsmė augant žmonių skaičiui. Per du tūkstančius metų Madagaskare apsigyveno daug bantų, kinų, Pietų azijiečių, europiečių, arabų. Šioms tautoms besimaišant atsirado malagasių tauta, kalbanti malagasių kalba su Bantu įtaka. Genetiškai pakrantėse bantų ir austroneziečių įtaka yra vienodai stipri.[1] Kitos tautos taip stipriai neprisidėjo arba nesimaišė su malagasiais.

Viduramžiais Madagaskare atsirado daug įvairių tautų, kurias valdė vietiniai vadai. Sakalava, Merina ir Betsimisaraka genčių vadai buvo sujungti į karalystes. Šios karalystės praturtėjo prekiaudamos su europiečių ir arabų pirkliais ir piratais. XVI–XVIII a. Madagaskaro pakrantėse veikė piratai, jie įkūrė laisvą koloniją Libertatia Šv. Marijos saloje, kurioje iš pradžių gyveno malagasiai. Sakalava ir Merina ypač aktyviai prekiavo su europiečiais: parduodavo jiems malagasių vergus mainais į ginklus ir kitas prekes. XVIII–XIX a. gausi Imerinos karalystė centriniuose kalnuose su sostine Antananaryvu pradėjo plėsti savo įtaką po visą salą. Merinos karaliai valdė Madagaskaro karalystę XIX a., jie modernizavo šalį remiami britų, statė mokyklas, kūrė infrastruktūrą.

Nuo XVII a. prancūzai ir britai varžėsi dėl Madagaskaro. 1885 m. sala de facto tapo prancūzų protektoratu, 1890 m. – oficialiai, o 1896 m. Madagaskaras tapo Prancūzijos kolonija. 1960 m. Madagaskaras tapo nepriklausomu. Valdant prezidentui Philibert Tsiranana Madagaskaro pirmoji respublika (1960–1972 m.) tapo demokratija, kuri rėmėsi Prancūzijos modeliu. Sala vis dar kultūriškai ir ekonomiškai buvo priklausoma nuo Prancūzijos. Tai sukėlė valstiečių ir studentų nepasitenkinimą, tad buvo įkurta socialistinė antroji respublika, vadovaujant admirolui Didier Ratsiraka (19751992 m.), pasižymėjusi ekonomine izoliacija ir artimais ryšiais su komunistinėmis šalimis. Ekonomika žlugo, pragyvenimo standartai smuko, kilo socialiniai neramumai, kuriuos Ratsiraka nuslopino represijomis. Prezidento sargyba šaudė į demokratijos siekiančius demonstrantus 1989 m. Laisvi rinkimai atvėrė duris demokratinei trečiai respublikai (19922009 m.). Pagal naują konstituciją buvo išrinkti prezidentai Albert Zafy, President Didier Ratsiraka ir Marc Ravalomanana. Šį 2009 m. kovą perversmo metu nuvertė Antananaryvo meras Andry Rajoelina. Jis dabar valdo kaip prezidentas be tarptautinės bendruomenės pripažinimo.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Sanger Institute (May 4, 2005). "The cryptic past of Madagascar: Human inhabitants of Madagascar are genetically unique." Suarchyvuota nuo originalo 6 Gegužė 2011. Nuoroda tikrinta April 30, 2006.