Nigerio istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saheluzrasas.PNG
Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Nigerio istorija

Senoji istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Songajaus imperija didžiausio išsiplėtimo laikais (1500)

Kai Sachara buvo drėgnesnė dabartinis Nigeris buvo tankiai apgyvendintas. Klimatui sausėjant ir susidarant dykumoms šiaurinėje dalyje gyvenę žmonės pasitraukė į pietus.

Senoji Nigerio istorija neatsiejamai susijusi su Sahelio civilizacijos istorija. Sahelio civilizacijos istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis transsacharinei prekybai, kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo Sacharos buvusiomis tautomis. Nigeryje klestėjo garsūs prekybiniai miestai oazės Agadesas ir Tahua.

Dabartinio Nigerio teritorijoje galima išskirti tris istorines Sahelio teritorijas, kurias šalis dalijasi su kitomis valstybėmis:

  • Nigerio upės Vidurupio valstybės (Nigerio vakaruose; dalijasi su Maliu) - jų centras visuomet buvo dabartinėje Malio teritorijoje, tačiau ekspansijos metu jos valdydavo ir vakarinę dabartinio Nigerio dalį (tą, kurioje yra sostinė Niamėjus). Dalį Nigerio XIII a. valdė Malio imperija, o XVI a. - Songajus.
  • Hausų valstybės (Nigerio pietuose; dalijasi su Šiaurės Nigerija) - hausai savo aukštą kultūrą sukūrė ruože tarp Nigerio upės ir Čado ežero apie VIII a. Jų valstybės klestėjo iki XIX a.
  • Kanem-Bornu (Nigerio rytuose; dalijasi su Čadu) - VIII a. aplink Čado ežerą susikūrusi Kanemo, vėliau Bornu valstybė XIII a. ir XVI a. labai išsiplėsdavo, ir sugebėdavo kontroliuoti ir hausų miestus.

Fulbių imperija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Fulbių imperija

XIX a. hausų teritorija patyrė fulbių migraciją. Šie įkūrė Sokoto miestą ir įgijo hegemoniją visame pietiniame Nigeryje.

Kolonizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nepriklausomas Nigeris[taisyti | redaguoti kodą]

Mamadu Tandžia - dabartinis Nigerio prezidentas

Po nepriklausomybės (1960-1990)[taisyti | redaguoti kodą]

Visiškai nepriklausomas Nigeris tapo 1960 m. rugpjūčio 3 d. Jo pirmuoju prezidentu tapo Hamani Diori, kuris buvo nuverstas 1974 m. kariniu sukilimu, po kurio prezidentu tapo sukilimo vadas Seyni Kountché.

Trečiojo prezidento Ali Saibou laikais pradėta šalies liberalizacija, išleista nauja konstitucija, tačiau tai netenkino pažangiųjų sluoksnių, kurie reikalavo įteisinti daugiapartinę sistemą, suteikti daugiau laisvių.

Demokratija (1991-1996)[taisyti | redaguoti kodą]

1991 m. šalyje pradėta daugybė reformų, įtvirtinta pereinamoji vyriausybė, atsirado daugybė partijų. 1993 m. rinkimuose laimėjo Mahamane Usmanas, tačiau netrukus prasidėjo politinis nestabilumas ir vyriausybės sąstingis.

Karinis perversmas (1996-1999)[taisyti | redaguoti kodą]

Demokratijos silpnumas sudarė prielaidas subręsti naujam kariniam perversmui. Jam vadovavo Ibrahim Baré Maïnassara, kuris nušalino prezidentą, pakeitė konstituciją, paskelbė ketvirtąją respubliką ir surengė rinkimus.

Šiuose falsifikuotuose rinkimuose Bare tapo Nigerio prezidentu. Prasidėjo žmogaus teisių pažeidimai, užmegzti santykiai su Libija.

Dabartis (nuo 1999)[taisyti | redaguoti kodą]

1999 m. Bare buvo nužudytas ir valdžią perėmė demokratinės jėgos. Paskelbta penktoji respublika, vėl pakeista konstitucija, ir surengti nauji rinkimai. Juose laimėjo dabartinis prezidentas Tandžia Tamadu.