Borahos sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 16°55′ p. pl. 49°54′ r. ilg. / 16.917°š. pl. 49.900°r. ilg. / 16.917; 49.900

Salos padėtis

Borahos sala (malag. Nosy Boraha) arba Sent Meri (pranc. Île Sainte-Marie) – sala Indijos vandenyne, prie šiaurės vakarinių Madagaskaro salos krantų, priklauso Madagaskarui, Analanzirofo regionui. Plotas – 222 km².

Sala pailga, 49,2 km ilgio, iki 7 km pločio. Borahos sala 6 km pločio sąsiauriu atskirta nuo Madagaskaro. Prie pietinio galo yra maža Nato sala. Aukštis iki 112 m (Davolo k.).

2013 m. saloje gyveno 26 547 gyventojai. Pagrindinė gyvenvietė – Ambodifotatra. Verčiamasi turizmu (paplūdimiai, nardymas, banginių stebėjimas). Yra oro uostas. Taip pat yra katalikų bažnyčia, piratų kapinės.

Borahos (geriau žinoma kaip Šv. Marijos) sala nuo seno buvo svarbi piratų buveinė. XVII a. pirmasis čia apsistojo Adamas Baldridžas, o vėliau jo pėdomis sekė Viljamas Kidas, Robertas Kalifordas, Olivjė Levasioras, Henris Everis, Abrahamas Samuelis, Tomas Tju ir kiti. Sala buvo netoli prekybinių laivų iš Rytų Indijų maršruto, pasižymėjo ramiais užutėkiais, apsaugota nuo audrų. Nuo XVIII a. pasklido legendos apie saloje buvusią utopinę piratų valstybę Libertariją.