Pereiti prie turinio

Nalenčuvas

Nalenčuvas
lenk. Nałęczów
      
Kunigaikščio Juozapo sanatorija
Nalenčuvas
Nalenčuvas
51°17′00″ š. pl. 22°13′00″ r. ilg. / 51.28333°š. pl. 22.21667°r. ilg. / 51.28333; 22.21667 (Nalenčuvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėLenkijos vėliava Lenkija
VaivadijaLiublino vaivadija Liublino vaivadija
ApskritisPulavų apskritis
Įkūrimo data1772
BurmistrasAndžejus Čviekas
Gyventojų (2008)4 200
Plotas13,82 km²
Tankumas (2008)304 žm./km²
Pašto kodas24-140, 24-150
VikitekaNalenčuvas

Nalenčuvas (lenk. Nałęczów) – miestas Lenkijos rytuose, Pulavų apskrityje, Liublino vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Liublino. 4200 gyventojų (2009 m.) Nalenčuvo valsčiaus centras.

Nalenčuvas įsikūręs Vyslos intako Bystros ir Bochotnicos upių santakoje. Apylinkėse įkurtas Kazimiero kraštovaizdžio parkas.

Ankstyvaisiais viduramžiais miesto vietoje buvo pilis. 1751 m. apylinkes nupirko Stanislavas Malachovskis, kuris 1775 m. dvarą pavadino savo herbo „Nałęcz“ vardu. Nuo 1775 m. apylinkės priklausė Austrijai, 18091815 m. Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Rusijos imperijai (Lenkijos karalystė). XIX a. pradžioje atradus vandens šaltinių gydomąsias savybes, Nalenčuvas tapo kurortine gyvenviete, kuri XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo madinga kūrybinės inteligentijos poilsio vieta. Nalenčuve gydėsi Mykolas Elvyras Andriolis, Boleslavas Prusas, Henrikas Sienkievičius, Stefanas Žeromskis.

1877 m. nutiestas geležinkelis. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių priverčiamojo darbo stovykla. Nuo 1956 m. miesto tipo gyvenvietė, 1963 m. suteiktos miesto teisės.

Žeromskio namas

Žymiausi architektūros paminklai:

  • XVII a. pirmosios pusės dvaro rūmai.
  • Barokinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, statyta 1772 m., 1959 m. pristatytos šoninės navos ir bokštas.
  • Poilsinis ansamblis su barokiniais Malachovskių rūmais, statytais 1777 m. (architektas F. Naksas), perstatytais apie 1879 m. (arch. K. Kozlovskis) ir XIX a. angliškuoju parku. Rūmuose veikia muziejus.
  • Klasicistinio stiliaus gydyklos, statytos apie 1820 m., perstatytos 1879 m. (arch. K. Kozlovskis).
  • Zakopanės stiliaus mediniai statiniai:
    • S. Žeromskio namas, 1905 m., arch. J. Koščicas-Vitkievičius,
    • Šv. Karolio Boromiejaus Pagalbininkės bažnyčia, statyta 1918 m.,
    • Viešbutis, statytas 1882 m. (arch. K. Kozlovskis), perstatytas 1929 m. (arch. S. Grochovičius)
    • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos.

Mikroklimato, balneologijos ir purvo terapijos kurortas, kuriame gydomos širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligos. Veikia sanatorijos, poilsio namai, pensionatai, 20 ha sveikatingumo parkas. Yra mineralinis vanduo|mineralinio vandens versmės, veikia mineralinio vandens Nałęczowianka ir Cisowianka išpilstymo įmonė. Yra nedidelės maisto pramonės, medienos apdirbimo, 27 prekybos įmonės. veikia turistinis siaurasis geležinkelis, B. Pruso ir S. Žeromskio muziejai.[1]

  1. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.