Nalenčuvas
Nalenčuvas lenk. Nałęczów | |
---|---|
Kunigaikščio Juozapo sanatorija | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Liublino vaivadija |
Apskritis | Pulavų apskritis |
Įkūrimo data | 1772 |
Burmistras | Andžejus Čviekas |
Gyventojų | 4 200 |
Plotas | 13,82 km² |
Tankumas | 304 žm./km² |
Pašto kodas | 24-140, 24-150 |
Vikiteka | Nalenčuvas |
Nalenčuvas (lenk. Nałęczów) – miestas Lenkijos rytuose, Pulavų apskrityje, Liublino vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Liublino. 4200 gyventojų (2009 m.) Nalenčuvo valsčiaus centras.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nalenčuvas įsikūręs Vyslos intako Bystros ir Bochotnicos upių santakoje. Apylinkėse įkurtas Kazimiero kraštovaizdžio parkas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvaisiais viduramžiais miesto vietoje buvo pilis. 1751 m. apylinkes nupirko Stanislavas Malachovskis, kuris 1775 m. dvarą pavadino savo herbo „Nałęcz“ vardu. Nuo 1775 m. apylinkės priklausė Austrijai, 1809–1815 m. Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Rusijos imperijai (Lenkijos karalystė). XIX a. pradžioje atradus vandens šaltinių gydomąsias savybes, Nalenčuvas tapo kurortine gyvenviete, kuri XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo madinga kūrybinės inteligentijos poilsio vieta. Nalenčuve gydėsi Mykolas Elvyras Andriolis, Boleslavas Prusas, Henrikas Sienkievičius, Stefanas Žeromskis.
1877 m. nutiestas geležinkelis. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių priverčiamojo darbo stovykla. Nuo 1956 m. miesto tipo gyvenvietė, 1963 m. suteiktos miesto teisės.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymiausi architektūros paminklai:
- XVII a. pirmosios pusės dvaro rūmai.
- Barokinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, statyta 1772 m., 1959 m. pristatytos šoninės navos ir bokštas.
- Poilsinis ansamblis su barokiniais Malachovskių rūmais, statytais 1777 m. (architektas F. Naksas), perstatytais apie 1879 m. (arch. K. Kozlovskis) ir XIX a. angliškuoju parku. Rūmuose veikia muziejus.
- Klasicistinio stiliaus gydyklos, statytos apie 1820 m., perstatytos 1879 m. (arch. K. Kozlovskis).
- Zakopanės stiliaus mediniai statiniai:
- S. Žeromskio namas, 1905 m., arch. J. Koščicas-Vitkievičius,
- Šv. Karolio Boromiejaus Pagalbininkės bažnyčia, statyta 1918 m.,
- Viešbutis, statytas 1882 m. (arch. K. Kozlovskis), perstatytas 1929 m. (arch. S. Grochovičius)
- XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mikroklimato, balneologijos ir purvo terapijos kurortas, kuriame gydomos širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligos. Veikia sanatorijos, poilsio namai, pensionatai, 20 ha sveikatingumo parkas. Yra mineralinis vanduo|mineralinio vandens versmės, veikia mineralinio vandens Nałęczowianka ir Cisowianka išpilstymo įmonė. Yra nedidelės maisto pramonės, medienos apdirbimo, 27 prekybos įmonės. veikia turistinis siaurasis geležinkelis, B. Pruso ir S. Žeromskio muziejai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.