Terespolis (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Terespolis
lenk. Terespol
   Terespol herb.svg   
Terespol-stare-domy.jpg
Seni mediniai namai

Terespolis
52°05′00″N 23°34′00″E / 52.08333°N 23.56667°E / 52.08333; 23.56667 (Terespolis (Lenkija))Koordinatės: 52°05′00″N 23°34′00″E / 52.08333°N 23.56667°E / 52.08333; 23.56667 (Terespolis (Lenkija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Liublino vaivadija
Apskritis: Palenkės Bialos apskritis
Gyventojų (2011): 5 886
Plotas: 10,11 km²
Tankumas (2011): 582 žm./km²
Altitudė: 131 m
Pašto kodas: PL 21-550
Tinklalapis: www.terespol.pl
Commons-logo.svg Vikiteka: TerespolisVikiteka
Švč. Trejybės bažnyčia

Terespolis (lenk. Terespol, brus. Тэрэспаль, ukr. Тере́спіль) – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos rytuose, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje. Miestas įsikūręs ant kairiojo Vakarinio Bugo upės kranto, kitoje upės pusėje įsikūręs Baltarusijos miestas Brestas. Miestas išsidėstęs Bresto Polesės geografiniame regione. Mieste veikia Terespolio-Bresto geležinkelio pasienio punktas ir Terespolio-Bresto kelių pasienio punktas. Mieste įsikūręs Terespolio katalikų dekanatas ir Terespolio stačiatikių dekanatas. Per miestą eina greitkelis Europos kelias E30.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įkurtas XIII amžiuje. Nuo XIV a. iki 1566 m. miestas priklausė priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, o nuo 1566 m. iki 1795 m. Bresto vaivadijai. XVI a. įkurta Terespolio Šv. Apaštalo Jono Teologo parapija. 1607 m. įkurta Terespolio Švč. Trejybės parapija. Miestas priklausė Čartoriskių, Sluškų ir Flemingų giminėms. Vilniaus kaštelionas Juozapas Boguslavas Sluška suteikė miestui Terespolio pavadinimą savo žmonos Teresos garbei. 1697 m. gyvenvietei suteiktos miesto teisės.

1745 m. pastatyta Terespolio Šv. Apaštalo Jono Teologo cerkvė. 1794 m. mieste įvyko Terespolio mūšis. Nuo 1795 m. iki 1809 m. miestas priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 18091816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. 18161837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 18371844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. miestas prijungtas prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kuriai priklausė iki 1912 metų.

XIX a. mieste buvo vykdomos Bresto tvirtovės įrengimų statybos. 1871 m. atidaryta Terespolio geležinkelio stotis. 1892 m. pastatyta Terespolio Dievo Prisikėlimo koplyčia. 19121915 m. priklausė Chelmo gubernijai. 19151919 m. priklausė Oberostui. 19191939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Terespolio žydų kapinės. 19391945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai. 19451975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 19751998 m. priklausė Palenkės Bialos vaivadijai. Nuo 2003 m. naudojamas Terespolio miesto herbas.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 10,2 km², iš kurių:[1]

  • ariama žemė: 56%
  • miškai: 4%
  • vandens telkiniai ir pastatai: 40%

Valsčius sudaro 5,13 % apskrities teritorijos.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 6 002 100 % 3 090 51,5 % 2 912 48,5 %
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
588,4 302,9 285,5

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 1 919 žmonės:[3]

  • lenkai – 55,8% (1 071);
  • žydai – 40,6% (780);
  • rusai – 1,5% (28);
  • kiti – 2,1% (40).

1897 m. gyveno 4 107 žmonės:[4]

Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]